ah tie nelaimingieji dūmai

tas prakeiktas namas pastatytas velnio, su langu tokioj vietoj, kad besileidžianti saulė spigintų tiesiai man į akis. galėčiau pakelti skandalą, bet geriau pakelti sėdimąją ir paslinkti kėdę šieeeeek tieeeeek dešiniau.


[www.demotyvacija.lt]

Pasistačiau sieną ne tam,kad atsiskirčiau nuo visų - , bet kad suprasčiau, kam rūpiu tiek, kad ją perliptų.

viena kita nereikšminga žinutė. vienas kitas bučinukas. vaikine, kad tu žinotum, kas tave įsižiūrėjo. ir dabar rašydama, prisipažįstu visagaliui, šypsausi, nes istorija tikrai verta dviejų milijono akių, kurios skaitytų šitą rašliavą ir pagalvotų, kad paskutinius varštelius pridaviau supirktuvei, kad galėčiau nusipirkti sąskaitos papildymą, kad šis suteiktų galimybę išsiųsti dar vieną "nekaltą" žinutę mano naująjai simpatijai.

tęsiant išpažintį, sakau, kad pati jaučiuosi gan kvailai šioje meilės painiavoje. norisi tiesiog išrišti tą nelemtą mazgą ir sužinoti kas yra kas. tačiau tikrai iki mirties išgąsdinsiu vaikinuką, sakydama, kad negaliu sumerkt akių prieš miegą, nes per daug minčių galvoje viena ir ta pačia tema - JIS. 

nežinau kas mane pastumėjo Jam užsiminti apie mano priklausomybę kavai. na, nepasakiau priklausomybė. tikriausiai pasakiau, kad mėgstu kavą. ar tai melas? mano atveju - taip. velniavynas. kątik suteršiau savo išpažinties nuvalytą veidrodį. gerai, kad dar turiu drėgnų servetėlių. ne bėda. ir gavau Jo atsakymą, kad napatinka  taip, kad kavą geriu, būdama tokia jauna. god please, man jau cieli septyniolika, jau net su pora centukų. iš neturėjimo kaip išsivartyti, o gal tikrai iš visos širdies cyptelėjau, kad galiu mesti gerti (kavą, nemanyyyyyk), taip, kaip Jis mes rūkyti. iš tikrųjų, mane žavi rūkantys vaikinai. kaip greitai keičiasi mano nuostatos. oh well. bet tik telefono ekrane įsijungius su tekstu IŠSIŲSTA supratau, kaip mano metimas nesilygina su Jo metimu. sunku bus žvėriškai. bet aš būsiu su juo. norėčiau bent jau būti. 

ah tie nelaimingieji dūmai.