2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis

karantinas. day 2

velniškai yra sunku prieštarauti sau pačiam. savo prigimčiai, įpročiams, tiesiog Sau. žmogus turi būt beproto stiprus ir turėti geležinę valią, kuri neleistų pasiduoti sunkiausiomis akimirkomis ir sunkių išbandymų metu. išimčių būti negali, nebent tavo tikslas nėra toks ir svarbus, kad leistum sau suklupti ir pasiduoti tada, kai finišo linija beveik ranka pasiekiama. su savimi kovoju dėl priklausomybės. ne, ne narkotikų ar alkoholio. o priklausomybės žmonėms. kartais, na, tai pasitaiko tikrai dažnai, beveik kiekvienu atveju, taip prisirišu prie žmogaus, taip atveriu savo širdį jam, taip įsimyliu jį, kad pati sau iškasu duobę, kurioje užsikasu nelaimingos meilės arba draugystės žemių sauja. kas liūdniausia, kad nežinau, kaip tą priklausomybę išsigydyti. kaip pagaliau neįsileisti į širdį žmogaus, kurį pamačius, širdis ima dainuoti, kojos ima virpėti, protas pasiima atostogų ir palieka vieną širdį vadovauti, kuri visada vairalazdę nukreipia bedugnės ir pražūties link? 





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą