niekada nemaniau, kad kadanors rašysiu atvirai apie žmogų, kuris man gerklėj stovi. tačiau, shit happens, nieko negali žinot. taigi šį kartą parašysiu apie tave, mielasis debile. dar gailėjausi tavęs, maniau, ką padarysi, jei žmogus toks yra. tačiau vakar mane taip užgruzinai, kad prisiekiau sau, kad pirmas dalykas, kurį padarysiu išvirtus iš lovos - parašysiu piktybinį laišką.
ačiū, kad vis dar tave pasiuntus toli toli už horizonto toli, tu man vistiek palinki ramaus miego ir saldžių sapnų. deja, būtent dėl šito tavo kilnaus palinkėjimo visą naktį sapnavau, kad už savo gyvybę kovojau su didžiulėmis sraigėmis, kurios staiga labai graitai atsliuogė prie mano namų, o aš jas bandžiau pasmeigti su vaikiška šakute. galų gale, buvau praryta. ir tai užpisa. dar prie to pačio, pradedi moralizuoti, kad tau ir tik TIK tau man pamokslauti skirta. lyg tu būtum kažkas reikšmingesnio nei paprastas šūdvabalis mano gyvenime. taigi PISK tolyn, vaikeli tu mažas. nemanyk, kad esi kažkas, ko trokšta kiekviena mergina savo gyvenime. tokių kaip tu yra ant kiekvieno kampelio, laukiančio, kada suras savo princesę ir galės gyventi kartu "HAPILLY EVER AFTER". jau nuo pat pažinties norėjai nutempt mane į rutinos ir amžinos monotonijos gyvenimą, pasiglemžti mano jauną, naivią ir linksmą sielą į tą kasdieninio gyvenimo katilą, iš kurio išlipsiu sena, susiraukšlėjusi ir nelaiminga, prispausta dešimties vaikų, verkiančių, zyziančių ir prašančių dar daugiau saldainių. o kur tuo metu būsi tu? AH TIKLSIAI - žaisi savo debiliškus žaidimus, nes gyvenimo be jų nematai. manai įdomu būdavo klausyti apie visus level'ių kėlimus, item'us visus? prašau tavęs, nebeversk manęs vemt tik. maldauju, išsiregistruok iš mano gyvenimo, nes jau silpna darosi nuo tavo crap mano gyvenime.
vaikeli, tiesiog ne į tą vagoną papuolei. čia, mano vagonėlyje, gyvenimas yra awesome - čia, mielai ant grindų sėdi linksmumas, šalia taikos pypkę traukia juokas, savo eilės laukia šypsena, atsakomybė ir užsispyrimas mielai šnekučiuojasi, naivumas koketuoja su tobulybe, atsidavimas savo gyvenimui skardžiai juokiasi su meile, laimė nuoširdžiai šypsosi sėkmei, pasitikėjimas atsisėda šalia taikos pypkę traukiančio džiaugsmo. o ašaros, amžinas nepasitenkinimas, zyzimas, verkšlenimas ir liūdesys bilieto negavo, todėl apsilankė tavo vagone. tai dabar supranti skirtumą? jei ne, tai eik geriau pažaisti savo tuos žaidimėlius, kuriems suprasti nereikia jokio išsilavinimo ir tiesiog sveiko proto.
pamiršk tu mane. viskas. paspausk tą delete mygtuką savo gyvenime, jei dar toks egzistuoja, nes you can't get over things. užmiršk viską, ką esu sakius, ką esame kūrę, nes nuobodybės viesulas viską sugriovė iki pat pamatų. nebesikišk į mano gyvenimą, nes aš jau seniausiai pamiršau tavąjį. tapai tiesiog veidas minioje - niekuo neišsiskiriantis, nieko neprimenantis, ir, tikrai, šypsenos neprimenantis. užauk ir palik ramybėje.
P.S. : palik ramybėje ir mano seserį. užsipisk grabais tiktais. dar kartelį pamatysiu, kad tu jai pakomentavai nuorodą, nuotrauką, kurioje ji atrodo nuostabiai ir stulbinančiai, aš neabejoju, kad reikaliukų turėsi ne tik su manim.
adios, asiliuk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą