nuodėmingoji. aš. taip, nuodėmingoji. nes nieko nerašiau jau, atrodo, šimtmetį. žinau, dabar turinys papilnės. bent jau stengsiuosi, kad papilnėtų. nes, nepatikėsite, bet gyvenimas įgavo naujų spalvų. ryškių. saulėtų. nors ir temdo mano vaikiškas laimės akimirkas tamsūs ir čiut nepraplyštantys lietumi debesys, vistiek su didžiule šypsena veidukyje jums spjaute spjaunu į veidą - mano gyvenimas bus dar geresnis, o jūs toliau springsit savo kasdieninėje rutinoje, verkdami savęs ir savo prarastų dienų.kai kažkam esu daugiau nei gyvenimas, kai kažkam rūpi daugiau nei jis pats, kai kiekvienas oro gurkšnis įkvėpiamas tik dėka tavęs, pasijunti lyg cukraus vatos pataluose, rankose laikydama saldžiausią keksiuką ir šalia dar matyti rausvą puodelį karštut karštutėlio šokolado. prieš tą žmogų nublunka visi bjauriausi žmonės, visos nelaimės ir visos negandos, galvos skausmai ir ašarų klanai. išties pamatai, koks gyvenimas įdomus, iškart plačiau atmerki akis. kvapai tampa aštresni, spalvos šviesesnės, šypsenos platesnės. o kad tu žinotum, kaip gera pasidaro vien tave pamačius. išsikrausčiau iš proto. kapitaliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą