gamtai nepasipriešinsi

nu pizduliai, mielieji, atsiprašant. tik išvažiuok iš namukų, palik gimtąjį kaimą, še tau, kurvos išlenda dienos švieson. ir vėl tenka pasiimt grandininį pjūklą, ištept žiurkių nuodais ir prasinešti pro jų "galvas". žinokit, čiut laikausi nesikeikus. vis dėl to, ir čia tvarkos reikia. tai vat. piskit atgal į savo urvus, kurvos jūs. nurodinėja mat, ji neverta tavęs, rasi geresnę, ji neverta tavo liūdesio. UŽSIKRUŠKIT SAVO KAIMUOSE, padlos jūs. niekam neįdomi kaimiečių nuomonė, tuo labiau, mano reikaluose. piskit lauk kol neatvažiavau su buldozeriu ir jūsų kaimo nenuravėjau. nes, gink Dieve, dar žodis, padegsiu jūsų snukius ir tylėsit pagaliau savo kurvynuose. iškastruot jus reik, nes jei tokių dar prisiveis, tai, blet, užtrokšim.

ir man px ką jūs čia šnekat, bloga aš ar gera. SVARBU MAN YRA GERAI, O KĄ TU JAUTI, AR KĄ TU MANAI, MAN VISIŠKAI VIENODAI YRA. nes tavo nuomonė yra žemiau minuso man. ir nevaidink čia, blet, geruolės. šikną įkišai tinkamą akimirką ir čia vaidini dienos herojų. PIZDA tu, ne herojus. prasičiūchink nuo pigių narkotikų, pats laikas suglaust kojas, kurva tu.


gyvenimas toks dalykas. vieną dieną mėgaujiesi saulės spinduliais, kitą jau dvėsi po debesų krūva. ir nieko nepadarysi, kad to išvengtum. taip ir man. gyvenau blogai, debesys smaugė, kiekvieną rytą prabudus klausiau savęs ką aš čia veikiu? ir etc. o dabar? dabar man gyvenimas yra lafa. ir nesvarbu, kiek žmonių aš gyvenime įskaudinau ir kiek įskaudinsiu. gyvename savanaudiškai, nes esam savanaudiškiausi žmonės pasaulyje visam. jei galvosiu apie kitus, nesu garantuota, kad kiti galvos apie mane, kad man būtų geriau. abejoju, kad išvis kas nors norėtų man kąnors gero padaryt. nors.. atsiimu žodžius. šian padarė man gero vienas žmogus.

ir jį apkabinus aš jaučiau, kaip man yra gerai. kaip po kūną šiurpuliukai laksto. o kai pasako žodį mano, tada jau, atsiprašau, kosmosas man. ir man px ką kiti pamanys. svarbu man gerai yra ir jokios kurvos padlos negadins man gražaus gyvenimo.

iki pasimatymo, zuikyčiai