labiausiai nervina, kai vyresni žmonės pamokslauja man. dėl Dievo meilės, užsikruškit su savo pamokslais. atsibodo man jūsų klausytis, kad visada klystu, kad aš esu šėtonas, kad viską blogai darau, kad negerai kalbu, kad tingiu ką nors daryti. aišku, patarimai yra gerai, kai jie nėra brukami per prievartą. nekenčiu, kai kas nors man bando nurodinėti ką daryti. blet, ne tam buvau pagimdyta, kad man kas nors nurodinėtų kaip gyventi. gimiau tam, kad lipčiau kitiems per galvas ir pasiekčiau savo tikslo, nesvarbu, kiek gyvenimų bus sudaužyta, kiek ašarų bus liejama - svarbu, mano tikslas bus pasiektas. kunigas šian net sakė, kad leipdami per galvas pasieksim savo tikslą. tai yra negražu, bet taip vyksta gyvenimas.
laikykit mane šėtonu, vadinkit pasileidusia, bjaurastimi, pabaisa, bet nesigailiu, ką esu neseniai padarius. bet čia yra gyvenimo planas. t.y., ne planas, o tarpinė stotelė. biški ne į tą autobusą buvau įlipus, tai teko išlipt ir persėst į
hamerį, kuriame jau sėdi mano gyvenimo princas, dėl kurio VIS DAR alpsta širdis. ir nesvarbu, ar kažkas blogai dėl manęs jaučiasi, ar sudaužiau širdį jam ar čiut gyvą palikau -
negalite teisti mano pasirinkimų, nežinodami mano priežasčių. ir kad ir kokia žiauri žmogysta jums pasirodysiu - būkit geri, neaušinkit savo burnų ir negadinkite man dienos, nes iš manęs gausit tik vidurinį pirštą prieš savo snukį.
pasiilgau jau tavo šypsenos. pasiilgau ir prisilietimų. tų apkabinimų. ilgų bučinių. net ir kiek kartų buvo bandyta, niekad nesigailėsiu, kad dabar vėl esu su tavimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą