žinote, kada galima pastebėti, kad jums yra gera nuotaika ir esate laimingas? būtent tada, kai pradedate garsiai skaityti komentarus tam tikru akcentu, juokiatės iš savo komentarų, garsiai ir be sarmatos jausmo nusikeikiate bei dainuojate. ir tai geras ženklas šiais beprotiškais laikais, kai kiekviena asmenybė nori jus sužlugdyti ir panaudoti savo kėslams. taigi, daugiau šypsokitės, džiaukitės kiekviena akimirka, nors ir pasaulis, atrodo, tuoj sugrius. ir nekreipkit dėmesio į kitų žmonių komentarus, replikas arba nemalonias veido išraiškas jums apsireiškus jų akiratyje. tiesiog I DON'T GIVE A FUCK. ir viskas. nes jei imsit viską į galvą ir pergyvensit dėl durniausių planetoje žmonių išsakytos "nuomonės" - seniai turėtumėte kyboti ant medžio, persipjovę venas ir išsilupę akis.
pagaliau ir aš supratau, kad kitų nuomonė yra nereikšminga. nebent tik tų žmonių, kurie jums yra brangesni už visą pasaulyje aukštakulnių kolekciją. come on, juk dabar geriausi gyvenimo metai, kurie niekada nesugrįš, nes gyvenime nėra mygtuko, atsukančio gyvenimo juostos. kam save engti, nemėgti savęs, manyti, kad esi stora, negraži, durna ar dar kitokia (nesu šiandien labai kūrybinga ant žodžių), jei esi tokia vienintelė? nevartyk akių. tu pati pagalvok : ar pasaulyje rasi antrą tokį pat žmogų? ar rastum savo kopiją? neskaitant klonų. pasakyk, kad rastum ir aš tau akis išlupsiu tą pačią minutę, po to nupjaučiau visas galūnes ir pakabinčiau ant televizijos bokšto varnoms suėst. jei nėra tokio kito žmogaus, tai kam, po velnių, keistis, kad būtum panašus į tai, kas jau yra? kas jau egzistuoja? aš žinau, kad niekada nesikeisiu dėl ko nors, nes niekada negali garantuoti, kad tas dalykas ar žmogus priklausys tau amžinai. nei darbas, nei mylimas žmogus amžinai nebus šalia tavęs. visada pabėgs pas šviežieną, nes pripažink, tu kasdien nejaunėji. taigis taigis. ir, beje, žmonės tave labiau mylės, jei būsi tokia, kokia esi iš tikrųjų. nereik vaidinti pafotošopintos gražuolės iš Vogue žurnalų viršelių, jei esi graži ir paprasta(nebūtinai) mergina, gyvenanti savo gyvenimą? fotošopas yra pats didžiausias šūdas, kurį gali sugalvoti grožio ir mados industrija. nes grožis turi būti natūralus. o ne sukurtas kompiuterio ir šiuolaikinių technologijų pagalba. koks dar tada grožis gali būt? išgamos jūs nelaimingi. get a life.
ai dar šis tas. seniai norėjau paminėti šitokį vat dalykėlį, bet, žinant mano atminties pajėgumą, nėra tikslo mane peikti. vienas mano skaitytojas, nu gerai, skaitytoja, yra pasakiusi, kad mano rašiava įkvėpia ją daryti beprotiškus dalykus. kad jūs žinotumėte, kokia atgaiva mano širdžiai tai yra. kažkas pripažįsta mano sapaliojimus ir minčių išraišką ir jiems tai patinka. oh, tas keistas geras jausmas širdyje. labai dėkui tau, G., kad skaitai mano blog'ą ir palaikai mane šioje srityje. apkabuką siunčiu tau, pupa.
iki vakaro, mielieji. neteiskit, jei neparašysiu vakare dar vieno kūrinio. nes velniškai gerai leisiu vakarą.
miau, bučiuoju ir myluoju,
Guminė Antytė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą