2011 m. rugsėjo 1 d., ketvirtadienis

kažkas kitokio

trys tušti puodeliai nuo kavos, nepaklota lova, menkniekiais ir panaudotomis nosinėlėmis, makiažo priemonėmis ir nagų lakais. mislingas žvilgsnis tolyn pro langą jau žvelgia gerą pusvalandį naujų mokslo metų dieną. apsiniaukęs dangus ir grėsmingai prabėgantys debesys sudaro jausmą, lyg lauke vėjas, tampantis medžio šakas, verčia jaustis kaip ledynmety, tik be sniego - tik šaltis. tik kolonėles plėšantys tėvų jaunystės dainų garsai sukuria jaukią aplinką jaukiai sujauktame kambaryje. o svarbiausia - tas keistas jausmas širdyje. ne nostalgija ir ne džiaugsmas. ne skausmas, bet ir ne linksmumas. tokia vidinė ramybė seniai aplanko mano sumišusią sielą, besiblaškančią tarp dviejų gyvenimo asfaltų. šitą jausmą puikiausiai apsako žodis TUŠTUMA. širdį greičiau plakti priverčia ta sena gera ankstesnių laikų muzika, kuri, garantuoju, neužtils visą pirmąjį rudens vakarą. žadasi jaukus, vienišas vakaras su gimdytojais. bet nesigriaužiu dėl to. gal tai man bus kaip tik į naudą - nežinau. esu pasimetusi ir noriu tvirtų rankų, kurios apkabintų, pasakytų, kad myli ir karštai pabučiuotų į kaktą.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą