priklausomybė arba manijos pradžia

aš tik dabar pastebėjau, kad kiekvieną kartą, pamačius Johnny Depp'o nuotrauką, man per kūną perbėga malonūs šiurpuliukai, veidą papuošia plati šypsena, o širdy neapsakoma šiluma. taip ir norėčiau jam ant kaklo pulti ir pasakyti, kad visame pasaulyje nėra gražesnio vyro, už kurio norėčiau ištekėti. aišku, tai netiesa, bet kokiomis priemonėmis stengiamasi  palenkti žmones savon pusėn. oh, Johnny...




aš jums iš visos širdies prisiekiu - manęs Lietuvoje nebus nė kvapo. negaliu sulaukti dienos, kada pagaliau išskleisiu sparnus į niekada nemiegantį Niujorką, į visų širdis pavergusį Londoną, į romantikų svajonių mietą Paryžių... labiausiai tikėtina kelionė į Londoną. tačiau širdis iš visos jėgos plėšiasi į Niujorką. oh, tas didingas miestas - milžiniški dangoraižiai, amžinas skubėjimas, geltonieji taksi, Starbucks'ai. neveltui Niujorko panorama yra ant mano desktop'o, o per Aimp'ą groja Jay-Z daina - Empire State oh Mind. šiurpuliukai eina per kūną. kažkas nesveikai nuostabaus.




dabar man nereikia nieko šalia. vienai yra geriausia. nes nė vienas nesugeba suprasti, ko nori, ir nesugeba duoti man to, ko man reikia. todėl pasirinkusi vienišos merginos kelią, juo keliausiu iki galo, kol, kaip šviesa tunelio gale, pasirodys princas. ne ant balto žirgo, o kietoje mašinoje. kuriam mano šypsena bus brangiausia už visas pasaulio mašinas, kuris mane mylės labiau nei dantų šepetukas myli dantų pastą.  ieškosiu TO VIENINTELIO.