kažkaip vangiai sugalvojau šiandien parašyti. temų apie ką pasiplepėti yra keletas, tačiau, kažkaip nesugalvoju kaip tinkamai įvesti jus į šiandienos monologą. nesugalvojau - that's it, negalvosiu. šoksiu prie reikaliukų.
pirmiausia, negalėjau nepastebėti tokio dalyko, kaip KARMA. pirma, niekada negalvojau, kad toks dalykas gali tapti vienu iš mano gyvenimo prioritetų ir kuriuo pradėsiu vadovautis. tačiau pasekoje tokio įvykio, kai vienam seniau reikšmingam žmogui, kuris apie mane kalbėjo nebūtus dalykus (kaip ir visa supista Lietuva), atsisuko visas jo blogis. jūs neįsivaizduojate, kaip gera buvo matyti, kaip jam nesisekė. ir aišku, nebūčiau aš, jei nebūčiau šovus replikos, kažką panašaus į TAI KĄ, KARMA VIS DĖL TO EGZISTUOJA?
o tu, mielasis, pisk iš kur kilęs, nes tikrai išauš diena, kai kartą ir visiems laikams tau į snukį išsakysiu visą tiesą ir išliesiu neapykantą, susikaupusią tiek laiko stebint, kaip tu "kyli į karjeros aukštumas". tik per aukštai nepakilk, uždusi dar ir smigsi kaip akmuo žemėn ir dar žemiau. pamenu, kai buvai NIEKAS. aš tau reiškiau viską. o dabar, bliat, nuoskaudą jauti? užsikrušk su savo nuokaudom, vaikas, niekam neįdomu tavo meilės dramos. gyvenimas toks ir bus, tai gal eik paverkt į kampą, kad buvai ant ledo paliktas. dabar vaizduoji kažką. iš vieno kaimo į kitą nulėkęs rodaisi, tipo, belekoks tapai. didysis mat, sportininkas. pamenu, kai pislikas buvai, kai neturėjai NIEKO. o dabar, toks pat likai, tik vaizduoji kažką daugiau galintis. apgailėtina man į tave žiūrėt. neturiu net ką tau patart - kekšius pasidarei, ir tiek. užjaučiu tave. kelio atgal jau neberasi. palaifuuuuck, tokia laiminga pasidariau to to atsitikimo. ir iš tiesų, galiu jums pasakyti, kad patirtį su karma turiu ir asmeniškai. neseniai juk išsiskyrusi su vienu asmeniu, pajutau dugną - visom prasmėm - taip sunku buvo save surinkti į vieną, kad braškėjo ne tik sienos. taigi, moralas yra toks - daryk kitam blogą, jei nori, kad tau gyvent būtų dar blogiau. xujovai duosi, xujovai ir gausi.
antras dalykas, kurį norėčiau paminėti šiame vargingame monologe yra toks, kurį sugalvojau maldama ratus aplink sporto mokyklą akliname rūke po pievaaas pievutes. tai vat, o jis yra - be yourself, bitch. kam daryti taip, kaip daro kiti? pritapti? čia jau, atsiprašau, yra aukščiausias debilizmo laiptelis.
gaila man tų žmonių, besivaikančių kažko. aš vaikausi tik savęs - savo norų, idėjų, poreikių ir nuotaikų. nes, kaip esu anksčiau sakius, Dievas per daug laiko užtruko kurdamas mane, kad tapčiau tokia, kaip visi. nes mano charakteris yra vienas iš milijono. mane sunku pakęsti. aš dažnai bambu, dažnai einu priešingai, nei visa sistema. todėl mano naujas moto yra YOU CAN'T TRUST THE SYSTEM.
iki kitų įkvėpimo vakarų, mielieji.
mua,
katinėlis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą