atėjo galas

pasiduodu. viskas, nuleidžiu rankas.


jau atsibodo kovot dėl kitų, stengtis, aukotis, kad ir jiems geriau būtų. nors ir ne visada norėdavosi padėti kai kuriems žmonėms, tačiau ta supista karmos taisyklė, kurios, norint nenorint, pradedu laikytis vis dažniau, bet kurios neigiamas poveikis, kaip paleistas bumerangas,  aplanko mane dažniau nei atlygis už gerus mano poelgius.


kai tave iš visų pusių kaltina, smerkia, žemina, engia, laikui bėgant tu norėdamas neatsilaikysi. nes kad ir kaip priešiškai dabar šneku sveiko proto faktams, tokie dalykai paveikia žmogų. bet kokį - stiprų ar silpną - nesvarbu. vieną anksčiau, kitą vėliau. bet galutiniame rezultate jis palūžta.

kai tiesiog akyse esi menkinamas, žeminamas, atstumiamas ir kaltinamas, imi galvoti - nx aš dar stengiuosi dėl šitų žmonių kažką daryti į jų naudą? kokio bybio dar išvis čia kariauju su visu pasauliu, jei jie nesugeba arba net neįstengia priimti žmogaus tokio, koks jis yra?


žmonės sako, kad tu pasikeitei tada, kai nebedarai to, ko jie nori. nuo šito dalyko aš kenčiu kaip mažas vaikas, diena iš dienos, kartais net ištisom savaitėm. ji vulgari. ji akiplėša. ji tinginė. sportas ją sugadino. nepykit, bet aš net ašarų nesugebu sulaikyt galvojant, kad už akių taip šneka kitiems žmogus, kuris į mane žiūri spindinčiomis akytėmis tada, kai jam reikia padaryti kokį darbą  arba paslaugą.


ir galų gale įsitikinau, kad gyvenime esi vienas kaip pirštas, nes visiems nusispjauti, kaip tu jautiesi, kas tau yra blogai arba kodėl tu šian liūdnų akių. visi žmonės yra egoistai, ieškantys naudos SAU tavo gyvenime. visi jie supisti melagiai, sakydami, kad bus visada šalia, kai bus sunku. jeigu taip sakot, tai kodėl pasislėpiate po pernykščiais lapais kai pas mane juodas mėnulis? kur jūsų žodžiai dingo dabar?



spjoviau aš ant jūsų žodžių, prisiekimų ir pažadų. tai tiesiog žmonių kuriama iliuzija, kuria priversti tikėti naivių širdžių savininkai. spjoviau aš ant jūsų visų, nes rezultate visada, o sakau VISADA, lieku viena. bet kokiu atveju. net nebesivarginsiu kreipti dėmesį į pažadus būti šalia. į pažadus niekada nepalikti. tokius pažadus pisau ir kojom spardžiau.


užsipiskit su savo problemom tada, kai manęs reikės. užsikruškit su savo liūdesiais ir meilėm tą akimirką, kai gyvensiu laimingai. nes net nebežadu padėti dviveidžiams melagiams, ieškantiems naudos tik sau ir išnaudojant kitus pasipelnyti sau. užsipisau kariaut su asilais ir kurvom. adiosa.

mua,

Katinėlis..