o aš jaučiu euforiją. įsimylėjau vienatvę, nors šią akimirką neatsisakyčiau šilto apkabinimo ir puodelio kavos mylimojo glėbyje. tačiau prieš vienatvę, kaip sakiau, nieko prieš neturiu. kartais galva taip atbaladota būna, kad trūks plyš vienam pabūt reikia.kai visos problemos kaip Vezuvijus veržiasi per visus įmanomus galus, kai reikalai jau lipa ant kulnų ir žada sužlugdyti taip, kad nebeprisiminsi net savo vardo, kai iš visų kampų puola kurvos ir urodai - žmogau - chill out! va tada, radęs vieną vienintelę minutė laisvės ir nevaržymo, atsiloši kėdėje, užverti galvą ir saldžiai, saldžiai nusikeiki. oh, tas supistas gyvenimas ir jo pribombasai. niekada negali būt ramus ir paprastas.
kartais neužtenka žodžių apibūdinti tą siaubingai gerą jausmą viduje, o tas daveda iki nuotaikos subjaurėjimo ir minčių apie savižudybę. juokauju, niekada nesižudyčiau. žudyčiau kurvas, kurių tiek daug prisiveisę gatvėse. baisu net išeit iš savo kiemo, nes kai pripuls blusgaudė kokia, mat netinkamu žvilgsniu į ją niekinamai pažiūrėjai. blet, ekstrasensės. iš tolo tokias atpažįstu ir užjaučiu dėl proto suskystėjimo, kuris, joms pravėrus čiuptuvus, suprantu, kad smegenys skystesnės nei jų makiažo pagrindas, kurio, aiškiai, prisitepusios lyg tinkuotų namą. ir dabar bandykit sulaikyti savo juokeeeeeeelį, kai pamatai kokį vaizdą. oh, net dabar su šypsena rašau.o dabar šlakelis rimtumo. nuimkit tas ironiškas šypsenėles, viskas.
būna, gyveni. būna, įsimyli. voooooaaa, gyvenimas ryškiausiomis spalvomis nusidažo, antra saulė danguje pakimba ir vidus pasidaro kaip pakepintas zefyras. kiekvienas ir kiekviena esame tą išgyvenę, ir nevaidink didvyrio, niekam neįdomu. taigi, gyveni, būna, pasitaiko. taigi, įsimyli. tęsiam. viskas gerai gerai būna, ir tik PYST - psicho banga. ir daryk ką nori - verskis per galvą, žudyk velykinius zuikučius, suėsk visą namų šokoladą - niekas nepadės. ir daugiau nukenčia nuo tavo pilietinio karo nei tie, kurie arčiausiai širdies.
apsiginklavusi ironija, šiurkštumu ir abejingumu, groji visiems per nervus su surauktu snukeliu, atsisakydama beveik visko, tik ne maisto ir kavos. o kas nei maistas, nei gerai - pašol tu nachui. ir galiausiai, ant pat lūžimo taško lieki visiškai vienišas, kaip tualetinio popieriaus ritinėlis viešajame tualete. ir kas kaltas? OGI TU, siupriiiiizas. tada mėžkis kaip tik sugebi, vistiek - ką sugriovei, liks griuvėsiai, ką pastatei - bus sugriauta. kito kelio, kažkaip čia kaip pasakius, nėra. užpsichuoji, tai pats ir kaltas būni. live the life, bitch.
jau po šitiek užpsichavimų jau supratau, kad geriau nieko šalia neturėti. nebent ta persona yra pasiryžęs eiti per ugnį ir vandenį, kad tik būtų šalia tavęs bet kokia kaina, bet kokiomis aukomis. bet jeigu tas žmogus nepripratęs prie tokių emocinių asmenybės proveržių, tada tenka tik palinkėti gero vėjo ir išmėžti jį iš savo gyvenimo visiems laikams.
mua,
Katinėlis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą