o dabar norėčiau paminėti vieną angelą, kuris šitoj žemėj mažas mažas, bet su didele širdimi, gražiausia šypsena ir pats pats draugiškiausias. jei ne tu, saule, aš jau seniai kampe lindėčiau ir liečiau ašaras per savo juodas dienas. jei ne tavo palaikymas, didelis klausimas kyla, kur mano kūnas ir siela būtų nukeliavusi. taigi noriu tau pasakyti, kad esu begalo bekrašto dėkinga Dievui, kad turėjau galimybę su tavim susipažint, nes tu esi toks žmogus, kurį vadinu draugu. tu esi tas žmogus, kuris visada išklausys, kuris patars, kuris besąlygiškai palaikys. kuris mylės mane tokią, kokia esu ir visada bus ramstis gyvenimo sunkumuose. besąlygiškai tave branginu, Gabuk.
sudaužė širdį? išėjo iš gyvenimo, viską su savimi išsinešęs? spjauk į veidą ir pažadėk, kad gyvenime tokios neras. nes kartą praradai šansą turėt auksą rankose, bet užsivaikei metalo kažkokio. o dabar eisiu gyvenime daužydama kitų širdis taip, kaip sudaužei manąją. spjausiu į sielą tiem, kurie bandys ją pasiimti sau. baigėsi naivios dienos, baigėsi aukojimasis kitiems. gyvenimo dienų nesugrąžinsi, tai kam jas aukoti tiems, kurie nevertina tavo pastangų ir tavo atsidavimo? kam gadintis savo gyvenimą tais, kuriems tu nusispjaut? kažką juk gyvenime reik nuskriaust, kad pajaustų ašarų skonį.
velnias grįžo, kentėsi lyg žemėj pragaras bus užkurtas. nesikėsink blogais tikslais į mane, nereikės verkti po to, kai sugriautą gyvenimą paliksiu. seniai sparnus angelo pamečiau, velnišką šypseną veide įstačiau. kentės jūsų šiknos, kol manoji soste sedės.
Mua,
Katinėlis grįžo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą