gilaus mąstymo popietėlės turėsim palaukti šiek tiek vėliau, nes šiandien galva sunkiai priverčiama blaiviai mąstyti. bet kozerių pašaudyti visuomet spėsiu.
laikas eina. keičiasi žmonės. dažnai geriausias draugas tampa praeiviu. dažniau praeiviui į akis pažiūri. negali nieko žinoti, kaip likimas pradės žaisti su tavo figūrėle, nešiodamas ją po visus gyvenimo užkampius, čia braižydamas, čia šveisdamas. kartais likimas verčia mus susidurti akis į akį su nemaloniom akimirkom, kartais leidžia pasidžiaugti geromis minutėmis, kurių, deja, noris vis daugiau ir daugiau. likimas atima brangius žmones, kuriuos saugojai labiau nei save patį. bet nepalikdamas skriaudos dovanoja tokius žmones, kuriuos paleisti būtų gryna savižudybė.
priešų turėjome, turime ir tikrai turėsime, nes nėra pasaulyje tokio žmogaus, kuris patiktų visiems pasaulio žmonės ir būtybėms, leiskite išsireikšti taip. ir tokių priešų turėjimas nereiškia, kad tu blogas žmogus. tiesiog tu už tave pastovėjai. apgynei savo nuomonę. parodei, kad nesi iš daugumos. nesi kaip visi. jei turi priešų - spaudžiu virtualią dešinę tau. nes aš jų turiu begalę. stačiau ragus kam netingėjau. bandė susmukdyt - spjoviau į veidą. nepalaikė - išmokau gyvent viena. kiekviena situacija turi išeitį. pabaigoje viskas būna gerai, o jei ne - reiškia, kad tai ne pabaiga.
mua,
Katinėlis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą