vyšniniai jausmai arba O NAC*UI?

nežinau nuo ko pradėt, nes, manau, nėra dėl ko pradėti. bet pradėsiu. kad būtų įdomiau.

pamokslą pasiliksiu ant galo, o dabar apžvelgsiu visą susidariusią situaciją.

šūdas. va ką galiu pasakyti. 

vilkdama kojas per tą supistai šlapią sniegą ir keikdama, kad visi uggai sušlapo kiaurai, klausinėjau savęs o nachui? nachui daryti kažką tokio, kas tau per gerklę eina. ir ne šiaip eina ir ne šiaip per gerklę, o kad jau vidurius laisvina iš to nervo. juokauju. viskas juk gerai ten. prasme ta, kad tada, kai jau esi verčiamas daryti kažką prieš savo valią, iškyla tas pats stebuklingas klausimas O NACHUI? 

kaip jaustis, kai prieš savo valią esi grūdamas lauk iš šiltos lovytės ir verčiamas per valstybinę šventę dirbt kaip arkliui, o po to grįžus namo, kentėti visus tėvų spoksojimus ir bandymus įsibrauti į sielą. O NACHUI? sėdi dabar, užsidegęs žvakę, vyšninę, labai ypatingą žvakę (ne, ne kapų žvakė), pasiraitojęs rankoves, su šiek tiek skaudančia galva ir klausi savęs, rašydamas savo mintis jinternete, O NACHUI?  kažkaip atsakymo nerandu. wawawywa.

taigi šio karto pamokslas krrrraunasi dabar.

dėjau aš ant kitų nuomonės. viešai, labai atvirai ir tvirtai sakau kad aš dėjau ant kitų nuomonės apie mane ir mano asmeninį gyvenimą. tie, kurie mane nori teisti, geriau pasižiūri į save patį, pasižiūri, kokiame šūde jie malasi. nes kągi geriausiai mes mokame? ogi šmeižti žmogų ir pisti jam protą, kad pasirinkto netinkamą supistą supisto gyvenimo kelią.

o gal man tas kelias geltonų plytų kelias? man yra kaifas kiekvieną rytą atsibusti ir suprasti, kad dabar gyvenimas įgavo prasmę. man gerai yra apkabinti vienintelį ir brangiausią žmogų pasaulyje. nesvarbus man nei jo amžius, nei jo išmatavimai, nei ką apie mus sako kiti. nes man pochui. 

gyvenime visada, o jei sakau visada, tai turiu omeny VISADA atsiras snukių, kuriems nepatiks tavo vykdoma politika. kurie nežinodami tavo istorijos ir tavo padėties, smerks tave bet kokiu įmanoma galimybe, bandydami sugniuždyti tave, nes, kaip dažniausiai būna, pavydas nugali. aišku, savo situacijai pavydo nepritaikyčiau. pasakyčiau, čiaaaaa, senatvinis marazmas arba savo šiknos gelbėjimas. ooooh, tai dabar lipame ant sąžinės su tokiais dalykais? kažkaip mano sąskaitoje tokio kozerio nėra. 

ir tegu šneka ką nori liaudis. man vienodom spalvom šviečia. man dabar gyvenimas yra tobulas. t-o-b-u-l-a-s. ir verskitės jūs per savo supistas galvas - nieko nepakeisit. NIEKO. nes dabar, kai viską turiu ko noriu, niekas iš mano rankų per mano valią neišplėš brangiausio žmogaus. už jį kovosiu visa širdimi, nes žinau, kad jis taip pat taip elgtųsi. ir nebijau nieko, nes turiu jį šalia.

haters gonna hate. 

mua, 

Katinėlis