2012 m. balandžio 2 d., pirmadienis

6570 dienų arba hell awaits, bitchez

http://www.youtube.com/watch?v=_iEJFt01dnw

nuo pat ryto. įsiūtis. net šokoladas nepadeda nuvyti to širdį ėdančio ir viduje visa kas yra naikinančio jausmo. degina visas svajones, visus jausmus. keliantis tik neapykantą brangiausiems, atstumiantis visus, kas nori pagelbėti išbristi iš šio liūno. nors ką aš čia svaigstu. nėra tokių, blet. visi tik ir nori, kad likčiau pūt čia.


visi jie tokie. visi žmonės vienodi. kad ir kaip rėkia žiniasklaida ir pogrindžiai - kiekvienas žmogus - tai asmenybė. nebepiskit proto, gerai? visi jie vienodi - savanaudžiai, akiplėšos ir melagiai, dviveidžiai ir idiotai. pasitaiko ir gerų, nuoširdžių ir VISADA tokių mielų, nors vemk vaivorykštėm, kaip malonu matyt juos. bet gaila, neradau tokių žmonių, tik mamukas mano toks, vienintelis ir geriausias mamukas.


visi normalūs, tai yra, laimingi žmonės dabar sėdi su savo antrosiomis pusėmis kažkur jaukiai, o gal lauke, maloniai leidžia laiką. tik ne aš. aš čia prievartauju klavietūrą, pagauta įsiūčio ir kofeino pilnu, verdančiu krauju. ir dėl ko? nes nori bent truputėlio dėmesio ir meilės? o ką gauni? ogi nieko. blet, pyzdiec.

ir kas iš tų visų snukių, kurie pripažino būt kartu, visada palaikyt ir niekada nepalikt vienos? kuo, blet, užsiėmę esat? vėžį gydot? nu ir nachui jus visus. prisižadat ir įpisat tuštumą. iš to nervo net nežinau, ką rašau. nachui.


užėjus tokiai nuotaikai, padedi galvoti, ką išvis sau galvoj turiu, darydama viską? kodėl viską darau taip, o ne kitaip? kodėl priėmiau būtent tokį sprendimą? net ašaros kaupiasi pagalvojus, kaip viskas komplikuota darosi..


šauk nešaukęs, pagalbos negausi. tiesiog buvai, esi ir būsi tik tu. nes niekas kitas nebus su tavimi, kaip tau bus sunku. visi nusisuks keliauti savo keliu, nusisuks žiūrėti savo reikalų, spręsti savo bėdų. o ką turėsi tu? tik save patį. todėl geriau niekada, NIEKADA neišduoti savęs, nes dažniausiai, save tik ir turi.


ir viskas išdegs viduj, kaip išdega tabakas cigaretėje. ir visas skausmas išsisklaidys, kaip išsisklaido tie pilki, lengvi dūmai, nešami pavasarinio vėjo. saulė paslėps randus, kuriuos paliko kiti, tie nedėkingi, kurie neišsaugojo
vietos širdyje. ir viskas pasibaigs, kaip pasibaigia širdies daina.







Mua, Katinėlis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą