jeigu šneka už nugaros, džiaukis - jų mintyse tavo gyvenimo daugiau nei jų pačių. gražių dalykų retai galima išgirsti, ypač tada, kai kažkam sudaužai širdį ( arba mano atveju, pašalinu iš savo gyvenimo ) ir jiems tai būna didelis smūgis žemiau juostos. žinau, karma yra kalė, todėl už viską sumokėsiu, nors ir žiūriu į tai iš savo pusės, tačiau YOLO!
o už tai, kad kažkam esu kalė, pasileidėlė ar dar kokio plauko būtybė - tebunie. nesiginčysiu, buvau daug kartų pasielgus kaip kalė, tačiau į protą atėjau ir dabar MAN brangūs žmonės džiaugiasi manim. sakot, nemoku mylėt? paklauskit to vienintelio, kuris man yra visas gyvenimas. sakot, nemoku būt draugiška? pasiklauskit tikrų draugų, kurie mane matė visokią - piktą, linksmą, džiaugėsi su manim kiekviena akimirka ir padėjo iškęsti sunkumus. sakot, būnu akiplėša? tik todėl, kad atsibodo kai man ant galvos lipa visokio plauko padarai. sakot, būnu kalė? čia tik dėl linksmumo, nes, gaila, nebuvau ir nebūsiu lengvai prieinama. tokia diela.
mokė mamytė būt gerai, neapgaudinėt žmonių, elgtis gražiai. viską moku ir panaudoju. nu nekasdien, bet panaudoju, tada, kai reikia.
dabar aš laiminga tokia, kokia esu. laiminga su savo gyvenimu ir jeigu kažkam tai kliūna, tada eikit išsispręskit savo problemas pas psichologus, nes, žinokit, nuoskaudas laikyti yra kenksminga, iš patirties sakau. tada neina įvertinti savęs ir nusiteikti judėti tolyn - tiesiog tas pyktis grąžina jus į pradinį tašką, jei ne dar žemiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą