tag:blogger.com,1999:blog-56277374706076966772024-03-13T19:36:16.579+02:00Ypatinga kasdienybėNes kiekviena paprasta diena kažkuo yra ypatinga.Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.comBlogger114125tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-24623081774912535402014-03-24T00:44:00.003+02:002014-03-24T00:44:42.243+02:00ilgai trukusi tylavisada keista grįžti ten, kur pradėjai. kai rankos neklauso, mintys padrikos, įkvėpimo nerasta. sunku prisiversti kažką daryti per prievartą, tačiau ka-kodėl giliai širdy tikiu, kad ši prievarta prives prie kažko naudingo ir pamokančio. galų gale - kažkas malonaus nuolatiniams skaitytojams.<div>
<br /></div>
<div>
pradėjo daug daug dienų, daug savaičių ir net keli metai nuo paskutinio įrašo internetinėje erdvėje. pripažinsiu, neretas atvejis būdavo, kai pagauta absoliučios nevilties ir apsupta ašarų įsijungdavau senus įrašus ir slapta gerėjausi senai prarastu, bet širdį glostančiu įgūdžiu rašyti. o kas dabar liko? nesugėbėjimas suvesti paprasčiausio teksto, kurį veda tylus ir trūkinėjantis balsas galvoje. šizofrenija aš jums sakau.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
ką išmokau per šitą laiką? kas nutiko tokio, kas pasikeitė?</div>
<div>
<br /></div>
<div>
VISKAS.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
pradėkime nuo to, kad suaugau. vaikiški draskymaisi ir pasaulio nekentimas bei ėjimas prieš visas žmogiškąsias normas buvo tiesiog paauglystės išsišokimai. ištiesų gaila paleisti tą pyktį ir savo troškimą betkokia kaina, tačiau visi genijai kažkada turi pakratyti kojas, arba bus pakratyti patys.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
džiaugiuos tuo suaugimu iš tikrųjų. aišku, nekentimas žmonių ir asocialiai besielgiančių personų išliko, tačiau nuo nepasitenkinimo išreiškimo aiškiai ir viešai atgrąsina suaugimas ir skaičius tapatybės kortelėje. </div>
<div>
<br /></div>
<div>
gyvenimas labai pasikeitė. palikus šiltą mokyklos lizdą, palydėjusi paskutinį skambutį ir atsiėmusį popieriaus lapą su įrašytais pastarųjų dvylikos metų pasiekimais uždariau seno gyvenimo duris. prieš akis - nauji horizontai ir galimybės, nauji žmonės ir pažintys, nauji skoniai ir potyriai. naujos meilės ir netektys.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
palikusi savo <i>gyvenimo meilę</i> rudenį tarp nudžiuvusių lapų pasitikti vienam širdį pravėriau naujam romanui, kuris (kitaip net neįmanoma buvo) parodė, kad Dievas mato viską ir vienišiaus nesuviliosi. nepasimokiau, nepasimokiau.<br /><br /><i>stovėjau žiūrėdama jam į akis, kuris buvo nusukęs kažkur link senamiesčio, stebinčias praeivius, skubančius kas sau, kas kam. viduje virė ir pyktis, ir nežinomybė, ir viltis. tačiau garsiau už visus jausmus kuždėjo širdis, sakydama, kad mūsų romano traukinys stoja paskutinėje stotelėje ir visi du keleiviai su visu prisiminimų, jausmų ir neišpildytų svajonių bagažu prašomi išlipti. "tai viskas?"nuryjus gumulą gerklėj, kuris stovėjo ten gerą pusvalandį, tyliai, jau nebeturėdama vilties paklausiau jo, vis dar akimis klaidžiojančio ties alėjos praeiviais. ištarti žodžiai lyg grąžino jį į šį pasaulį, primindami, kad kažkas šalia stovi su visa atvira širdimi, laukianti atsakymo. neskubėdamas pažiūrėjo į mane. akyse buvo matyti tas skausmas, kurį jaučia kiekvienas, stovintis ties bedugne. "mes nieko padaryti negalim. taip jau yra. " šie žodžiai nenuskambėjo netikėtai. stovėjau tarsi ties tiksinčia bomba, kuri turėjo man pranešti mano likimą - liksiu sudaužyta širdim ar tempsiu meilės lagaminą, kuris skaudins kiekvieną akimirką primindamas, kad šitoms dviems sieloms nelemta būti kartu. "tai viskas tada." susitaikiusi su viltimi pati norėjau viską nutraukti, nes stovėti ir ryti ašaras man jau per daug skausminga buvo. šaltas balsas pasakė man "viskas." išspaudusi šiokią tokią šypseną aš jį apkabinau. ir tuomet supratau vieną dalyką, kuris šiek tiek guodė, kartu ir varydamas į dar didesnę neviltį - niekada jo ir neturėjau.</i></div>
<div>
<i><br /></i></div>
<div>
pora savaičių buvo kaip sapnas - greitai einančios dienos universitete, nuobodžios darbo valandos ir "meilė" draugo be įsipareigojimų lovoje. tapau šalta, nieko nejaučianti mergina, kuriai reikėjo malonumo. "išjungusi" visus jausmus ir nutildžiusi širdį sugebėjau šaltu veidu reaguoti į daugelį jaudinančių situacijų, paniekinamai žiūrėti į silpnus žmones ir jų problemas. tapau neužjaučianti, tamsia ir šalta būtybe. iš tiesų apsakyti šį jausmą neįmanoma - nejauti nieko, kas tave jaudintų ir priverstų kažkaip sureaguot. </div>
<div>
<br /></div>
<div>
didžiavausi savimi, kuomet galėjau su šypsena veide žiūrėti į žmogų, kurio gyvenimas per kelias valandas sugriuvo, kuris nebeturėjo nieko, ir nieko nejausti. net supistos užuojautos. bandymai sumenkinti, vadinimai <i>tuščia ir beverte</i> neturėjo jokios įtakos - šypsojausi, nes man tai nė kiek nerūpėjo. juk aš nieko nejaučiau. tą akimirką buvo gera matyti griūvantį pasaulį ir būti to griūvimo priežastimi.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
tamsiame laikotarpyje pamyniau visus savo principus ir įsitikinimus, dėl kurių sunkiomis akimirkomis baisiausiai gailiuosi. </div>
<div>
<br /></div>
<div>
<div>
<br /></div>
</div>
<div>
dabar gyvenimas susitvarkė. drįsčiau teigti, kad tobulas. apie savo laimę parašysiu kitą kartą. pasakysiu tik tiek - ji aukšta, tamsių plaukų ir žalių akių, o svarbiausia - pakankamai didelės širdies, išmokiusios mane vėl mylėt.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
<br /></div>
<div style="text-align: right;">
mua, Katinėlis</div>
Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-59630165391469914212012-08-26T19:08:00.000+03:002012-08-26T19:08:11.230+03:00valandėlė realybėspripažink tai. <br />
<br />
<br />
kaikurie žmonės tiesiog neverti tokio tavo rūpesčio, tokio dėmesio ir meilės. kam tada plėšytis ir skaudint save, jei tiesiog vargiai graibstai orą?<br />
<br />
<br />
kad ir kaip sunku kartais pripažinti tai, tačiau reikia atmerkti plačiai akis, susitaikyti su faktu, kad viskas iš tikrųjų nėra taip, kaip norėtum tu. prisiverti pramerkti akis ir pamatai, kad viskas griūna, byra lyg pastatyta ant popieriaus lapelių. <br />
<br />
<br />
o žinot kas skaudžiausia? matyti, kai vis tai byra ir nesugebėti nieko pakeisti, nes vienas lauke ne karys. iš vienos pusės rūpestis ir šiluma neužpildys dviejų širdžių. ilgą laiką dar bandei kažką gelbėt, bandei išsaugoti tą šiltą jausmą, kurį jautėt, bet dabar? dabar nebėra. vietoj šilumos atsirado abejingumas, vietoj šypsenų - ašaros naktį. skaudžiausia matyti, kad žmogui tiesiog neberūpi.<br />
<br />
teisingai kažkada skaičiau :<br />
"kada baigiasi meilė? tada kai žinučių skaičius iš 200 sumažėja iki 50. kai nebesvarbu, kur jis/ji buvo išėjęs. kai labas pasakoma 5 dienos, o 11 sakoma labanakt, kad nereiktų ilgiau šnekėt. kai iš dviejų valandų pašnekesio lieka pusvalandis, ir tai beveik visą laiką tylima."<br />
<br />
juk labiausiai skaudina brangiausi žmonės. skaudina tie, kurie žadėjo to nebedaryti. tie, kurie žadėjo būti šalia, ypač tada, kai labiausiai širdis plyš. kuriems patikėjai širdį nešti, šimtąkart sudaužytą ir sumenkintą, o jie pasielgė taip, kaip ir visi kiti, išėję ir palikę...<br />
<br />
<br />
tebūnie tai būna pamoka man ir patarimas visiems kitiems - niekada niekada neatiduok savęs visos žmogui. betkokiam. kad ir atrodo, tai turėtų būt paskutinis gyvenime žmogus, kurį mylėsi. nes jam išėjus, tu neturėsi nieko, visiškai nieko.<br />
<br />
<br />
nė vienas nevertas tavo ašarų. tas, kuris gal ir bus vertas jų, tikrai neprivers tavęs verkti. gyvenimas per trumpas, kad kažkam atiduotum savo brangiausią laiką. nebent jis tau atiduotų savo širdį, laiką ir rūpestį - tada tas žmogus pasiruošęs visą save atiduoti tau ir tik tau.<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: right;"><br />
</div><div style="text-align: right;">Katinėlis... </div><div style="text-align: right;"><br />
</div><div style="text-align: right;"><br />
</div><div style="text-align: right;"><br />
</div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-88501878113563648992012-08-17T22:59:00.000+03:002012-08-17T22:59:10.809+03:00gyvenimo paradoksas. mylime tuos, kurie mūsų nemyli. atstumiame tuos, kuriems mūsų reikia. laiką švaistome tiems, kuriems nereiškiame nieko. širdį dovanojame tiems, kuriems jos net nereikia. <br />
<br />
<br />
Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-28795042061955187972012-08-01T21:25:00.000+03:002012-08-01T21:25:14.876+03:00laiškas ateičiai"<em>Labas, mielasis!</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em> Atrodo, nekalbėjom šimtą dienų ir šimtą naktų. Nebeprisimenu net tavo balso skambesio.. </em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Kaip tu? Vis dar dirbi tiek daug ir nematai likusio pasaulio, kaip ir tada, prieš šitiek laiko? Tikiuosi tie pinigai tau tikrai suteikė daugiau laimės, nei mano bučiniai.</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Ilgą laiką tylėjusi nusprendžiau ramia širdimi ir tuščiu vidumi tau išsakyti tai, kad prieš tiek laiko spurdėjo manyje ir naktimis nedavė ramybės. Kas iššaukdavo ašaras, kiekvieną kartą pajautus, kad atsirita nauja skausmo banga. Kas žudė mane diena iš dienos tuomet, kai tau svarbesni buvo tavo savanaudiški reikalai.</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Puikiai prisimenu viską, lyg tai buvo prieš tiek daug laiko. Sedėjau prie lango, įbedus akis į tolimą miesto siluetą ir kartkartėmis girdėdama vaikų klykavimus anapus gatvės. Tačiau tai manęs nei kiek netrigdė - galva buvo kupina minčių apie tuo metu dar egzistavusius Mus, akys buvo patvinusios ašaros, o lūpos tvirtai suspaustos ir vos vos laikančios šitokį skausmą, norintį prasiveršti ir išsilieti - tačiau vistiek tu jo nebūtum supratęs ar net išgirdęs.</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Kol tu pildei savo piniginę tuo dabar beverčio popieriaus gabalėliais, aš svajojau apie šiltus santykius, kurie pagaliau išgydytų šitiek žeistą ir sutryptą širdį, pavogtus jausmus ir sugniuždytą laimę. Svajojau apie tokius rytus, kada tik pramerkus akis, matyčiau tave, tavo veidą. Apie tokius rytus, kada kiekvieną kart prabudus išgirsčiau tavo balsą ir pajausčiau tavo lūpas. </em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Svajojau apie tai, kaip šiluma užlietų visą mano vidų, vos mane paėmus už rankos. Svajojau ir apie tuos bučinius, kurie visada taip svaigino. Ypač tuos, kurie viduryje priversdavo nusišypsoti. Svajojau apie kiekvieną apkabinimą, kuris leisdavo pasijausti saugia ir šilta, RŪPIMA IR MYLIMA.</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Kiekvieną kartą į tave pažiūrėjus norėdavau plėšte išplėšti atsakymus į užduotus ir neužduotus klausimus apie tavo jausmus man, tuo metu "tavo vienintelei". Tačiau pažvelgus į tas akis tiesiog neįžiūrėdavau nieko. Siena nuo jausmų ir sušalusi širdis.</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Tikiuosi tau dabar sekasi žymiai geriau. Turbūt todėl, kad nėra manęs. Tos, kuri tau gadindavo nuotaiką nuolatos klausinėdama, kada tave pamatys, kuri zyzė, kaip tavęs pasiilgo. Tos, kuriai tu buvai visas gyvenimas. Kuri tavo dėka patikėjo, kad dar egzistuoja toks dalykas, kaip šilti jausmai ir meilė. Bent jau EGZISTAVO.</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Kiek ašarų tada dėl tavęs išliejau, tu nesužinosi. Turbūt net nenorėtum, bnes tau tai atrodydavo kvaila ir beprasmiška.</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Visada prisimindavau visko pradžią. Prisimindavau tai, nuo ko viskas prasidėjo. Tuos pokalbius, visus vėlyvus vakaro pasisedėjimus laukuose, žiūrint tolyn tolyn, į miesto horizontus. Prisimindavau mūsų pirmuosius susitikimus, kokie drovūs mes būdavom, nieks nepagalvotų. Taip, tada nerūpėjai man taip, kaip rūpi dabar. Turbūt net ir pats tada negalvojai, kad viskas ims taip trupėti. Tai, ką ilgai statėmė.</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Aiškiai prisiminsi visus tuos, kurie trugdė mums būti kartu. Tačiau nepaisant visų tokių sunkumų, mes vis dar ilgai kartu. Nepasidavėm jokiom kalbom, tikėjom, kad viskas gerai tol, kol mes kartu.</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Gal ir per sunkiai užsipuoliau tave dėl tų darbų, tačiau tik jų dėka pradėjau uždavinėt tiek klausimų sau. Dėl mūsų. Nemanyk, kad netikiu, jog manęs nemyli. Žinau, myli. Net ir dabar. Meilė taip greitai nepasibaigia, kaip susidomėjimas ar rūpestis, kurį pametei.</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em><br />
</em><br />
<em>Man tiesiog trūko tos kibirkštėlės iš tavęs, trūko ryžto, kad įrodytum, kad tau vis dėl to REIKIA manęs. Trūko man tavo to užsidegimo, kaip tada, kai užkalbindavai mane. Pasiilgau to šilto žvilgsnio. Pasiilgau tos šiltos šypsenos. Pasiilgau tavęs.</em><br />
<br />
"Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-15693865689944396302012-06-26T18:22:00.000+03:002012-06-26T18:22:26.339+03:00<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi7VK9QvXTyHkT_qpVDbHDwzz8-ms2OsxdyN2LF1J8ARas1d_j7dX-KKdJMp4BTgvG-wLgw766c-c6KbiR01pzPQqtZhvI_w4W1nJnaBgRTYETCPuXsef0Jzfe1m3x4LavBCpbKAh35FCo/s1600/officially+insane.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="318" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi7VK9QvXTyHkT_qpVDbHDwzz8-ms2OsxdyN2LF1J8ARas1d_j7dX-KKdJMp4BTgvG-wLgw766c-c6KbiR01pzPQqtZhvI_w4W1nJnaBgRTYETCPuXsef0Jzfe1m3x4LavBCpbKAh35FCo/s320/officially+insane.jpg" width="320" /></a></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-57752263878996897982012-06-26T18:20:00.000+03:002012-06-26T18:20:54.756+03:00visi kalba už akiųųų, o aš nieko nieko negirdžiuuuuuuklydinėjau aš snukiaknygėje ir užmačiau savo senų pažįstamų (dabar jau nepažįstamų, hahaha) žmonių snukelius. kažkada jie buvo žmonės, į kuriuos žiūrėjau iš žemo, slaptu pavydu pavydėdavau jiems sekmės ir užsispyrimo, nors visi kartodavo, kad tokio užsispyrimo, kokio turiu aš pati, žmonės taip pat pavydi ir man. tačiau neesmė čia.<br />
<br />
esmė tame, kad dabar, žiūrėdama į tuos veidus, galiu pasakyti tik tiek - siekit savo to supisto tikslo, kankinkitės diena iš dienos, rodykit savo veidus ir pasiekimus pasauliui. gal jums tai yra žingsnis iki laimės ir svajonių išsipildymo, tačiau dabar tvirtai galiu pasakyti - tai nebuvo mano svajonė.<br />
<br />
tiek savęs skirti tam, kas su laiky pagaliau baigsis ir neliks nieko, tik keletas medalių, kabančių šalia taurės, dėl kurios turėjai paaukot savo sveikatą ir kartais net kažką daugiau nei laiką - santykius šeimoje, draugus. pagalvokit, kas svarbiau - laikina šlovė ar tvirtas pagrindas po kojomis?<br />
<br />
<br />
pasirinkusi šitą kelią, kurio pradžioje dabar trypčioju, žinojau, kad ramiai juo eiti negalėsiu - žmonės šneka, žmonės ir šnekės už akių, kad ir ką tu darysi gyvenime. tačiau reikalas tame, kad turi atsirinkti, kieno šnekų klausytis, o ką pasiųsti toli už horizonto.<br />
<br />
<br />
vis dėl to džiaugiuosi tais, kurie pašventė savo gyvenimą ant dviračio praleisti. gaila, bet aš per dsaug myliu gyvenimą ir save, kad taip kankintis galėčiau. siekit jūs savo tikslų, džiaukitės tuščiu reikalu ir gvenkit gyvenimą pilną kančių. kol jūs ciuckinatės su savo tiklais ir svajonėmis, kažkas pasirinko gyventi tikrą gyvenimą ir galvoti ne tik apie save, bet ir apie tuos, kurie yra šalia.<br />
<br />
<br />
pasirinkti kitokį kelią, nei nori kiti nėra blogai. tiesiog ateina gyvenime laikas, kai kažkam reikia pasakyti NE, o kažkam ištarti tą lemtinga TAIP. o tiems, kuriems nepatinka tavo pasirinktas kelias, tegu eina ten, iš kur niekada negrįžtama.<br />
<br />
bet vistiek, po visko, esu nugalėtoja prieš juos visus visus. kodieeeeel?<br />
<br />
nes turiu tai, ko neturi kiti. šilčiausią, mieliausią, geriausią, stipriausiai mylintį, besirūpinantį žmogų šalia savęs. vo teip, bitchez.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi7F5xlFQg3CB5PYrkYFfHSNp6Rw5uDsTiiFR67_bZHOlsg7pxiGvG34Aa3QZSPtFnG3tjFmssNFjAIlL9BleNk5uYi_dqZnUNy6e3XMYTxyipeyRZgKQ5zY3Yn45-HBwIcGl-0VBrVQOs/s1600/officially+insane.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"></a></div><br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: right;">mua,<br />
Katinėlis. </div><div style="text-align: right;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s1600/vups.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="73" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s200/vups.jpg" width="200" /></a></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-59777208027561338142012-06-19T21:26:00.000+03:002012-06-19T21:26:03.157+03:00kas pietums?<div style="text-align: left;">pasiilgot Katinėlio?</div><div style="text-align: left;">Katinėlis pasiilgo Jūsų :))))</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;">prisipžinsiu, ilgą laiką nieko nerašiau. tiesą sakant, kartais net pamiršdavau, kad buvau įtraukta į šitą visą viešąją išpažintį laisvoje erdvėje. tik draugų prisiminimai apie mano rašliavas ir širdies griaužatis privertė mane šį vakarą įsijungti savo blogytį ir pradėti tarškinti klavietūra.</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;">nieko dramatiško nenutiko per šitą laiką, kai sedėjau po šluota. atsikeldavau, išgyvendavau, nueidavau miegoti. tiesa, tarp <i>atsikeldavau </i>ir <i>nueidavau miegoti</i> atsitikdavo daugiausia šūdinų, supistų dalykų, kurie taip skaudžiai artina mano žilų plaukų pasirodymą, būtent, kad jaunystėje. tikėkimės plaukų dažų gamybos nenutrauks, nes nenorėčiau vaikčioti balta galva.</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;">priežastis, dėl ko čia retai užsukdavau - tiesiog nebūdavo ką Jums papasakoti. dingo tas įkvėpimas, vakariniai pasivaikščiojimai ir pasikalbėjimai su savimi mažai ko davė. viskas sukasdienėjo, jausmai po šluota pasislėpė, vidinis balsas persišaldė, o charakteris primigo.</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;">tačiau dabar, kai laiko turiu tikrai Į VALIAS, galėčiau ramiau atsipūsti ir panagrinėti gyvenimo ypatumus ir visus privalumus su trūkumais.</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;">taigi ką aš jums galiu pasiųlyti?</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;">užuomeną. buahahahahahahahahha.</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;">išsilaisvinus iš priespaudos pančių, dabar kiekvieną rytą atsikeliu su šypsena, žinodama, kad visa diena ir visi sprendimai priklauso MAN. ne tam tironui, kuris vertė save nuvertinti ir pripažinti, kad vienintelis teisingas požiūris yra jo požiūris. ką aš galiu pasakyti, nu blet tironas.</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;"><br />
iš visų girdėtų kalbų apie save ir apie savo asmeninį gyvenimą galiu padaryti vienintelę išvadą - žmonės kišosi ir visada kišis ten, kur jų šiknos net ir netelpa. svarbiausia tra įsikišti ir taip sušikti reikalus (bandyti sušikti), kad tiesiog smūgis į paširdžius būna tiesiog per sunkus. žmonės, pamatę, kad jie galų gale pralaimėjo, tiesiog vedini pykčio ir pavydo išsako bjauriausius dalykus, kurių tik ir nori tau linkėti, nes tiesiog padarei taip, kaip jiems nepatiko.</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;">ir žinote ką?</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;">o man visiškai vienodai. nesakau - paėmiau į galvą tuos bjaurius žodžius. visada paimu juos į galvą, persvarstau. bet į širdį - tik tada, kai tai yra tikrai paremta kritika. o tie visi šarkų ir velnių cviksėjimai tiesiog NĖRA verti gilesnio dėmesio, nei "<i>vau, tu taip manęs nekenti, kad linki blogiausio?</i>" tiesiog reikia susitaikyti, kad ne visoms kurvoms įtiksi.</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;"><br />
</div><div style="text-align: left;">o dabar Katinėlio radijas baigia transliaciją. linkiu gero ir jaukaus vakaro.</div><div style="text-align: left;">iki kito pasirašymo. <br />
<br />
<br />
<br />
Mua,</div><div style="text-align: left;">Katinėlis!</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s1600/vups.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="73" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s200/vups.jpg" width="200" /></a></div><div style="text-align: left;"><br />
</div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-29928602544439427732012-05-22T21:39:00.004+03:002012-05-22T21:39:49.520+03:00metai arba visiškai kita kryptismetai. žmonės, metai!<br />
<br />
pamenat, kokia buvau prieš metus? kaip verkiau dėl kažkokio čiongo, kurio dabar net neatsimenu? juokinga net, kaip per metus gali pasikeisti žmogaus mąstymas ir požiūris į gyvenimą.<br />
<br />
metai. tiek reikėjo, kad padaryčiau žingsnį, kuris taip seniai nedavė ramybės ir kankino naktim dienom, daužydamas į šipulius visą tolimesnį gyvenimą ir visus planus.<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
šiandien džiaugsminga diena. ačiū jums, mielieji :))))<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgO-m9rSrnoMps8bxPCcV0w-Af2176NIu8zVle4hijfW47cvR6Rfytpt-axBFAx27zu4ckvYDqtoR89_xv1fsJAaFE3YEoW3BexcRazFYhgGOJG7OUKsV2F3yyMrdi8JUUljH7kFf1cd3E/s1600/542398_388754237826878_1120849364_n_large.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="170" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgO-m9rSrnoMps8bxPCcV0w-Af2176NIu8zVle4hijfW47cvR6Rfytpt-axBFAx27zu4ckvYDqtoR89_xv1fsJAaFE3YEoW3BexcRazFYhgGOJG7OUKsV2F3yyMrdi8JUUljH7kFf1cd3E/s320/542398_388754237826878_1120849364_n_large.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: right;">
miau,</div>
<div style="text-align: right;">
Katinėlis!</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s1600/vups.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="73" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s200/vups.jpg" width="200" /></a></div>
<div style="text-align: right;">
<br /></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-8817849887588688302012-05-18T13:59:00.001+03:002012-05-18T13:59:12.070+03:00nelinksma antraštė arba nuoga vidujpastarosiomis savaitėmis buvau sau iškėlus egzistencijos klausimą. klausimus. ir ne tik buvau, o ir esu.<br />
<br />
".... <i>prieš metus, nu maždaug metus, tikrai nebuvau tokia, kokia esu dabar, ir čia bloga prasme sakau...</i>"<br />
ištrauka iš vakarinio pokalbio.<br />
<br />
iš tikrųjų. jei pasižiūrėtumėte patį patį pirmąjį įrašą šitoje svetainėje, pamatytumėte ir susipažintumėte su žvėriu mano viduje. ir dabar, po riebių metų, jeigu kažkas atsitiktinai mane pakviestų susitikti, imtų klausinėti, kur dingo Katinėlis?<br />
<br />
prieš metus viskas buvo spalvota, tiek galimybių, taip gera gyventi, rūpesčių - nulis! dienos kaip šventės būdavo, kiekvieną rytą keldavausi su šypsena veide ir nuotaika tokia, kad tikrai kažkas nerealaus nutiks tądien. prieš akis atsivėrę horizontai svaigino, pasitaikiusios galimybės neduodavo miegoti naktimis iš džiaugsmo. ir po šitų metų, savęs klausiu tik vieno - kur dingo visa tai?<br />
<br />
<br />
pastarosiomis savaitėmis gyvenau totalioje duobėje, slėpdama visas problemas, tikėdamasi, kad niekam nežinant ir nematant išeis man jas išspręsti ir numalšinti revoliuciją širdyje.tačiau gyvenime ateina toks lūžino taškas, kad fizinį skausmą būna lengviau iškęsti, nei vidinį...<br />
<br />
ta nežinomybė, kur toliau keliauti gyvenime klupdyte bando parklupdyti. o svarbiausia, laiko nebėra. reikia spręsti čia ar dabar. <b>gyvenimas turi teikti malonumą, šilumą ir šypseną. jeigu taip nėra, keiskite plokštelę. </b>žodžiai, tokie teisingi ir kartu sunkūs. kaip kvailė pasiryšti permainoms, save užkiši tikrai <i>bullshit</i> mintimis, kad viskas yra gerai, kad taip gerai bus, kad ateitis tokia šviesi, kad reikia akinių suo saulės. o po to kas? ašarų pakalnė, palūžęs pasitikėjimas savimi ir bandymas užglaistyti viską, lyg tai niekada nebūtų ištarta ir padaryta. grįžtama į tą patį pradžios tašką, kuris ir vėl privilioja durnas idėjas gyvenimo krypčiai pakeisti.<br />
<br />
<br />
noras žengti žingsnį visai kita kryptimi, dabar atrodo didelis pasiekimas ir akys krypsta į mases masinančias šviesas, laisvę ir nepriklausomybę, bent kartą gyvenime. baisiai nuskambės šitas faktas, kad priespaudoje buvau apytiksliai nepilnai be kelių centų <b>keturis</b> metus. alinantis darbas, retai atsiperkantis medalio užkabinimu ant krūtinės, kuris iš tikrųjų nė velnio neatperka ir neįrodo prasmės kentėti kaip vergui, ir galų gale nusilpęs organizmas - pastarųjų <b>keturių metų</b> palydovai.<br />
<br />
<br />
negaliu teikti, kad visa tai buvo didelė neigiama <i>šūdo</i> krūva. tikrai buvo teigiamų akimirkų, kuo sunku patikėti. per tuos ketverius metus susipažinau su žmonėmis, kurie draugais liks tikrai ilgiau, nei tęsis mano šita kančia. žmonės, kurie prieš šitiek laiko buvę tik praeiviai, dabar žino visą tavo gyvenimo kelią ir tvirtai tiki į ateitį, džiaugdamiesi tavo gyvenimu labiau nei tu pats. ir žmogus, kuris šią akimirką suteikia tikrai daugiau šviesos gyvenime švelniai apkabindamas, pabučiuodamas į kaktą ir pasakydamas, kaip stipriai myli.<br />
<br />
<br />
tačiau reikia judėti toliau. negalima likti toje pačioje vietoje ir apsistoti joje gyventi. tikrai ne. visas gyvenimas - yra nuotykis : <b>uždarytos durys visada atidaro kitas. </b>ir tvirtai tikiu, kad tai yra tikroji gyvenimo tiesa. kad vis dėl to palikus aplinką, kuri išaugino ir subrandino mane, kelsiu sparnus ir išskrisiu tikrai toliau, nei pasiekčiau būdama ten ir apverkdama savo gyvenimą.<br />
<br />
<br />
bet tai nereiškia, kad problemos išsisprendė. tai nereiškia, kad viskas yra gerai. toli gražu. išliejau visą save tikėdama, kad vis dėl to kažkoks akmenėlis nuo širdies nusiris. dėja, klydau, tiesiog jums parodžiau tą gležną žmogų, kuriuo patapau ir kuris išstūmė tą savimi pasitikinčią ir tvirtą asmenybę.<br />
<br />
<br />
bet aš tikiu, kad tai dar ne saulėlydis. viskas kadanors išsipręs. tikiuosi.<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: right;">
mua,</div>
<div style="text-align: right;">
Katinėlis.</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s1600/vups.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="73" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s200/vups.jpg" width="200" /></a></div>
<div style="text-align: right;">
<br /></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-86710151139272518922012-05-01T21:23:00.003+03:002012-05-01T21:23:48.340+03:00ar tai jau ar gegužis?<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjVg_IKZpKxW0fSzRHaVKdv_EXG4sXZu8NsZn8EiXf13bhZxXiEheA7UJSgHxPk8LHxyZbpibNkB9utNJZJim1ApyAKECuXfAi9aY5EmgGsE3L7zxFgFU9zpGfd8B0BInrqFhCsXwARR_E/s1600/tumblr_m3ccc1aasg1r13uo3o1_500_large.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjVg_IKZpKxW0fSzRHaVKdv_EXG4sXZu8NsZn8EiXf13bhZxXiEheA7UJSgHxPk8LHxyZbpibNkB9utNJZJim1ApyAKECuXfAi9aY5EmgGsE3L7zxFgFU9zpGfd8B0BInrqFhCsXwARR_E/s640/tumblr_m3ccc1aasg1r13uo3o1_500_large.jpg" width="640" /></a></div>
<br />Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-62869628106282056022012-04-27T14:45:00.000+03:002012-04-27T14:45:47.609+03:00optimizmo dozėėžmonės įpratę apšnekinėti tuos, kurių gyvenimas įdomesnis. <div>
<br /></div>
<div>
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhZ3Tl81ru1ym5nswoHTn46aDlbWjM7nXip22qKpSTogLMzxWqLSNbCelzezYGpNXVZggJ_ERZmsPwh7MSKLVScqV15SOykdt4aOw1k-c2vTz4TkTZZIaKbdbpN4AkmgNy0cGeSTV0N0zQ/s1600/373705-12-1334168754178_large.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhZ3Tl81ru1ym5nswoHTn46aDlbWjM7nXip22qKpSTogLMzxWqLSNbCelzezYGpNXVZggJ_ERZmsPwh7MSKLVScqV15SOykdt4aOw1k-c2vTz4TkTZZIaKbdbpN4AkmgNy0cGeSTV0N0zQ/s320/373705-12-1334168754178_large.jpg" width="274" /></a>jeigu šneka už nugaros, džiaukis - jų mintyse tavo gyvenimo daugiau nei jų pačių. gražių dalykų retai galima išgirsti, ypač tada, kai kažkam sudaužai širdį ( arba mano atveju, pašalinu iš savo gyvenimo ) ir jiems tai būna didelis smūgis žemiau juostos. žinau, karma yra kalė, todėl už viską sumokėsiu, nors ir žiūriu į tai iš savo pusės, tačiau YOLO! </div>
<div>
<br /></div>
<div>
o už tai, kad kažkam esu kalė, pasileidėlė ar dar kokio plauko būtybė - tebunie. nesiginčysiu, buvau daug kartų pasielgus kaip kalė, tačiau į protą atėjau ir dabar MAN brangūs žmonės džiaugiasi manim. sakot, nemoku mylėt? paklauskit to vienintelio, kuris man yra visas gyvenimas. sakot, nemoku būt draugiška? pasiklauskit tikrų draugų, kurie mane matė visokią - piktą, linksmą, džiaugėsi su manim kiekviena akimirka ir padėjo iškęsti sunkumus. sakot, būnu akiplėša? tik todėl, kad atsibodo kai man ant galvos lipa visokio plauko padarai. sakot, būnu kalė? čia tik dėl linksmumo, nes, gaila, nebuvau ir nebūsiu lengvai prieinama. tokia diela.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
mokė mamytė būt gerai, neapgaudinėt žmonių, elgtis gražiai. viską moku ir panaudoju. nu nekasdien, bet panaudoju, tada, kai reikia. </div>
<div>
<br /></div>
<div>
dabar aš laiminga tokia, kokia esu. laiminga su savo gyvenimu ir jeigu kažkam tai kliūna, tada eikit išsispręskit savo problemas pas psichologus, nes, žinokit, nuoskaudas laikyti yra kenksminga, iš patirties sakau. tada neina įvertinti savęs ir nusiteikti judėti tolyn - tiesiog tas pyktis grąžina jus į pradinį tašką, jei ne dar žemiau.</div>
<div>
<br /></div>
<div>
<br /></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-41679599831543520652012-04-21T20:54:00.001+03:002012-04-21T20:54:10.080+03:00pavadinimas nerastas<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiKmp7S8mhJH9VMvckxVXjoX4Z_K_f_HORpIUiCqy63u06cEq4DFbUFKWihCgnW-bgivcdn3vSCZN5rK04fT6VmYl_nED_IuSpWfrl46u1lX9vCkeddpO5xxtYdz5tyhqKsq77C8bDwLWc/s1600/tumblr_lzbh31nYaX1r80jjso1_500_large.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="192" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiKmp7S8mhJH9VMvckxVXjoX4Z_K_f_HORpIUiCqy63u06cEq4DFbUFKWihCgnW-bgivcdn3vSCZN5rK04fT6VmYl_nED_IuSpWfrl46u1lX9vCkeddpO5xxtYdz5tyhqKsq77C8bDwLWc/s320/tumblr_lzbh31nYaX1r80jjso1_500_large.jpg" width="320" /></a>bam. Katinėlis grįžo širdies išlieti.<br />
<br />
<br />
pagrindinė gyvenimo taisyklė - na, bent jau mano - <b>visada išlik savimi, kad ir kaip stipriai šoniniai vėjai pučia.</b> nes gimei orginalu, nevalia mirti kopija. o tiems, kuriems tu tapai <i>kažkuo kitu</i>, labai maloniai nusišypsojus, parodyk vidurinį pirštą ir palinkėk gero kelio.<br />
<br />
nesakau, kartais išlikti savimi tikrai būna sunku - pašalinė įtaka kiekvieną tavo kraujo lašą nori paversti kiekviename užkampyje randamu purvu, kuris tuojau užpildys visų žmonių vidų. tačiau nieko nėra geriau, nei visą dieną prakovojus su tais veidmainiais žmonėmis, kurie tik ir nori nutempti tave žemyn, atsigulti/įgriūti į savo minkštus patalus, prieš tai atsisegus visą dieną tave vienoje vietoje prilaikančia liemenėlę , užsikloti iki pat galvos ir su saldžia šypsena prisiminti tuos žmones, kurie tau šiandien taip gražiai šypsojosi ir tuos, kurie tavo širdyje užima tam tikrą, specialią vietą.<br />
<br />
ir dažnai, labai dažnai norisi nuleisti rankas, spjauti į viską ir likti tamsumoj, vienatvėj, su kalnu nosinių ir ašarų pakalnėmis. ir skausmu širdyje. tačiau, į galvą šauna ta kartais net nelaukiama išganymo mintis - <b>o kas man neleido anksčiau pasiduoti?</b> man, asmeniškai, tai retorinis klausimas savo sąmonei, nes atsakymo iki šiol nerandu ir atsakyti sau negaliu. tačiau visos piktos ir silpnos mintys pasibaigia, pradedu jausti tą kaltės ir gėdos jausmą, kad akimirkai buvau sugriovusi savo pasitikėjimo ir stiprybės sieną.<br />
<br />
<br />
ir nebijok stovėt už save. nes niekas kitas tavęs neiškels aukštyn, neklos kelio rožių žiedlapiais ir negiedos serenadų. viską reikia užsidirbti savom ašarom, savo kančiom ir pasitikėjimu savim. nes be pastarojo dalyko niekas nestovės tvirtai tavo gyvenime - tvirtas pasitikėjimas savimi yra tvirtas gyvenimo pagrindas.<br />
<br />
nereikia bijoti vienatvės. tai išganingas ir sąmojingai sukurtas dalykas. visi mes tai esame išgyvenę, tačiau kiekvienas skirtingai. mano vienatvė būdavo ašarų liejimas vakare, atsigulus į lovą. tyliai tyliai riedėdavo ašaros putliais skruostukais, tyliai - kad niekas neišgirstų ir nereiktų aiškinti, kas yra blogai, nes galų gale viskas baigsis psichologo kėdėje.<br />
<br />
antrosios pusės ieškot ne tada, kai liūdna, o tada, kai tau jos jau reikia ir esi pasiruošęs gyventi dviese. nesvarbu, kad ne vienoje lovoje kiekvieną rytą prabusti ir vakarus leisti priešais televizorių arba pikantiškai ir seksualiai.<br />
<br />
<br />
būdamas kažkieno, pradedi atsakomybę ne tik už save, bet ir už tą kitą žmogų, su kuriuo likimas suvedė. baisiausia būna, kai patiki kitam žmogui savi širdį - daugybę kartų sutrupintą, vėl suklijuotą ir paruoštą naujai meilei, tačiau su šiokiu tokiu atsargos prieskoniu. taip, pažeistą, nebe pirmos jaunystės, tačiau vistiek su tyrais jausmais ir ta karšta meile, kurią kažkada, seniai seniai, jautei kitam žmogui - ir bijai, kad jis nesugebės to atlikti...<br />
<br />
tačiau santykiai yra sukurti ir paremti pasitikėjimu, meile ir ištikimybe. jei bent vieno iš šių trijų kirčių nėra - <i>basta</i>, nieko neišdegs. todėl prieš krentant į tą beprotiškos meilės liūną, privalai įsitikinti, kad savo širdį patiki ne kažkokiam gatvės prostitutui, kuris tik ir laukia, kada galės sugniuždyti tave vardan to, kad patenkintų savo geidulius. wheeee.<br />
<br />
aš savo širdį patikėjau tokiam žmogui, kuris ją turės amžinai. ir taip sakau ne dėl to, kad esu beviltiškai jį įsimylėjus. nors tai ir gryniausia tiesa. taip sakau, nes tą žmogų man atsiuntė pats Dievas būtent tada, kai buvau nuleidusi rankas prieš visus šios žemės vyriškosios lyties atstovus. tada, kai beprotiškai reikėjo paguodos, išklausymo ir paprasto, patarimo iš šalies. ir žinote ką? aš sutikau savo vienintelį.<br />
<br />
juokingai skamba, kai 18-kos metų mergina, dar besimokanti vidurinėje mokykloje, nė velnio nežinanti, ko nori iš gyvenimo, apart gražių batų ir mylinčio vyro, sako, kad surado tą vienintelį. galima būtų ginčytis ir terliotis. bet aš žiūriu iš savo pusės. nebuvau sutikusi tokio vaikino, kuris su tokiu giliu žvilgsniu žvelgtų man į akis, matydamas viską, ką iki šiol slėpiau nuo visų pašalinių. nebuvau sutikus ir tokio, kuris paprastais, mielais bučiniais padarytų pačia laimingiausia. kad savo prisilietimais ir apkabinimais varytų iš proto.<br />
<br />
<br />
<br />
noriu matyti jį kiekvieną rytą, miegantį, susivėlusį ir bejėgį. noriu būt jo vienintele, kurią mylės jis. noriu kiekvieną vakarą užmigti jo glėbyje, nes tai pati geriausia ir saugiausia vieta pasaulyje. dievaži, nuo tokių žodžių tik ašaros kaupiasi.<br />
<br />
<br />
viską susikuriame patys, kaip ir viską sugadiname. tačiau Dievas pasiunčia mums tokių žmonių, kurie net ir pasirinkus klaidingą kelią, mūsų nepalieka.<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: right;">
<br /></div>
<div style="text-align: right;">
mua, Katinėlis. </div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s1600/vups.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="73" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s200/vups.jpg" width="200" /></a></div>
<div style="text-align: right;">
<br /></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-85612534796359402492012-04-09T18:01:00.000+03:002012-04-09T18:01:10.133+03:00WFT MAN, WTF<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjAdawP-0f9XmWAJXT0247h97CnH8Cp2Ek76pYkSZ-BqiBRTdgcMLamksjQQE1OppnZmEFnyODxozktt9-M7RWleDN0rUTY_kxx28-RG3-q7SkFovWwNuKV5L8K6jv4tiqtMMQr85mFMzI/s1600/tumblr_m27ss1xmSQ1qghb5to1_500_large.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" height="300" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjAdawP-0f9XmWAJXT0247h97CnH8Cp2Ek76pYkSZ-BqiBRTdgcMLamksjQQE1OppnZmEFnyODxozktt9-M7RWleDN0rUTY_kxx28-RG3-q7SkFovWwNuKV5L8K6jv4tiqtMMQr85mFMzI/s400/tumblr_m27ss1xmSQ1qghb5to1_500_large.jpg" width="400" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Sha-la-la-la.</td></tr>
</tbody></table>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-81018895777104779142012-04-02T17:49:00.000+03:002012-04-02T17:49:00.830+03:00o kodėl, blet, O KODĖL TAIP VISKAS VYKSTA?<br />
<br />
kam, dėl Dievo meilės, turėčiau dėkoti už tokį sąmyšį savo gyvenime dabar? kam, blet, padariau kažką blogo ( whahahaha, nesakykit, žinau, kam ir kiek šūdo privėliau, bet čia tik sparnuota frazė)?<br />
<br />
<br />
atrodo, kai svetimi žiūri - jie mato tave stiprią, tvirto charakterio, visad pasiruošusi ginti savo nuomonę ir įsitikinimus, draugus branginančią labiau nei save pačią. o kas iš tikrųjų esi? tik gležna būtybė, trokšte trokštanti meilės, rūpesčio ir paprasčiausių šiltų žodžių, kurie priverstų pasijausti svarbiai ir vienintelei, o ne savimi abejojančia, po savo egzistavimą klaidžiojančiai asmenybei.<br />
<br />
ir dabar pasistos... klausimas : o kam apsimetinėt tokiai, kuri nesi?<br />
ah, tai geriau, jūsų manymu, būti sutryptai, sumenkintai ir pasiduoti prieš tuos, kurie būriais laksto ir kaip užprogramuoti kalba tą pačią visuomenės suformuotą maldą? atleiskit, nemoku būti tokia kaip visi ir išplautomis smegenimis kartoti tai, ką nori kiti.<br />
<br />
<br />
gimiau orginalu, ir kopija mirti nesiruošiu. nes tai ne mano gyvenimui. nors jei atrodau, kaip daugelis, tai nereiškia, kad širdyje aš pilkos masės pripildytas individas. Katinėlis grįžo, po velnių.<br />
<br />
buvo daug žmonių, buvo daug draugų. dabar liko tik tie, kurie buvo tikriausi. gyvenimas - tai sietuuukas, kuris atsijoja netinkamus žmones, kaip akmenis, kurie sunkino ir žemyn vilko tavo širdį. o palieka tik mažas, tyras smilteles, kurios nesuteikdamos jokio sunkumo, tavo sielą ir kūną kelia vis aukštyn ir aukštyn, visuomet palaikydami ir saugodami.<br />
<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s1600/vups.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="73" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s200/vups.jpg" width="200" /></a></div><br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: right;">mua, Katinėlis</div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-1886902589810443322012-04-02T15:04:00.000+03:002012-04-02T15:04:37.167+03:006570 dienų arba hell awaits, bitchez<a href="http://www.youtube.com/watch?v=_iEJFt01dnw">http://www.youtube.com/watch?v=_iEJFt01dnw</a> <br />
<br />
nuo pat ryto. įsiūtis. net šokoladas nepadeda nuvyti to širdį ėdančio ir viduje visa kas yra naikinančio jausmo. degina visas svajones, visus jausmus. keliantis tik neapykantą brangiausiems, atstumiantis visus, kas nori pagelbėti išbristi iš šio liūno. nors ką aš čia svaigstu. nėra tokių, blet. visi tik ir nori, kad likčiau pūt čia.<br />
<br />
<br />
visi jie tokie. visi žmonės vienodi. kad ir kaip rėkia žiniasklaida ir pogrindžiai - kiekvienas žmogus - tai asmenybė. nebepiskit proto, gerai? visi jie vienodi - savanaudžiai, akiplėšos ir melagiai, dviveidžiai ir idiotai. pasitaiko ir gerų, nuoširdžių ir VISADA tokių mielų, nors vemk vaivorykštėm, kaip malonu matyt juos. bet gaila, neradau tokių žmonių, tik mamukas mano toks, vienintelis ir geriausias mamukas.<br />
<br />
<br />
visi normalūs, tai yra, laimingi žmonės dabar sėdi su savo antrosiomis pusėmis kažkur jaukiai, o gal lauke, maloniai leidžia laiką. tik ne aš. aš čia prievartauju klavietūrą, pagauta įsiūčio ir kofeino pilnu, verdančiu krauju. ir dėl ko? nes nori bent truputėlio dėmesio ir meilės? o ką gauni? ogi nieko. blet, pyzdiec.<br />
<br />
ir kas iš tų visų snukių, kurie pripažino būt kartu, visada palaikyt ir niekada nepalikt vienos? kuo, blet, užsiėmę esat? vėžį gydot? nu ir nachui jus visus. prisižadat ir įpisat tuštumą. iš to nervo net nežinau, ką rašau. nachui.<br />
<br />
<br />
užėjus tokiai nuotaikai, padedi galvoti, ką išvis sau galvoj turiu, darydama viską? kodėl viską darau taip, o ne kitaip? kodėl priėmiau būtent tokį sprendimą? net ašaros kaupiasi pagalvojus, kaip viskas komplikuota darosi..<br />
<br />
<br />
šauk nešaukęs, pagalbos negausi. tiesiog buvai, esi ir būsi tik tu. nes niekas kitas nebus su tavimi, kaip tau bus sunku. visi nusisuks keliauti savo keliu, nusisuks žiūrėti savo reikalų, spręsti savo bėdų. o ką turėsi tu? tik save patį. todėl geriau niekada, NIEKADA neišduoti savęs, nes dažniausiai, save tik ir turi.<br />
<br />
<br />
ir viskas išdegs viduj, kaip išdega tabakas cigaretėje. ir visas skausmas išsisklaidys, kaip išsisklaido tie pilki, lengvi dūmai, nešami pavasarinio vėjo. saulė paslėps randus, kuriuos paliko kiti, tie nedėkingi, kurie neišsaugojo<br />
vietos širdyje. ir viskas pasibaigs, kaip pasibaigia širdies daina.<br />
<br />
<br />
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s1600/vups.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="73" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s200/vups.jpg" width="200" /></a><br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: right;">Mua, Katinėlis.</div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-14535917385970136312012-03-14T21:37:00.000+02:002012-03-14T21:37:13.838+02:00mua!Jis. Jis.Jis.Jis.Jis.Jis.Jis.Jis.Jis. man reikalingas tik Jis ir niekas kitas. man reikia Jo ir nieko kito.<br />
<br />
nes Jis yra ta priežastis, dėl kurios ryte prabudus nusišypsau.<br />
nes Jis yra tas žmogus, kuris taip sušildo mano širdį.<br />
nes tik Jis moka mane priversti šypsotis, kai norisi verkti.<br />
nes tik Jam mano širdis skirta.<br />
nes dabar man svarbiausias yra tik Jis.<br />
nes tik Jis į mane žiūri taip, kaip nežiūrėjo niekas kitas.<br />
nes Jis mane laiko pačiu brangiausiu savo gyvenime.<br />
nes tik į Jo akis žiūrėdama, matau tikrus jausmus.<br />
nes tik su Juo noriu ryte prabusti.<br />
nes tik Jam noriu nešti rytinę kavą į lovą.<br />
nes tik Jo bučiniai taip svaigina.<br />
nes tik Jis mane taip stipriai apkabina.<br />
nes tik Jis mane priverčia taip gerai jaustis, kai paima mano ranką.<br />
nes tik su Juo jaučiuosi saugi.<br />
nes tik Jo balsą taip gera išgirsti po ilgos dienos.<br />
nes tik Jis man taip nuoširdžiai sako <i>Aš myliu tave</i>.<br />
nes tik Jo dėka aš esu dabar čia.<br />
nes tik Jis yra man skirtas.<br />
<br />
<br />
<br />
todėl bijau Jį prarasti.<br />
todėl mylėsiu Jį visa širdimi. kiek tik galiu.<br />
todėl stengsiuosi, kad Jam gyvenimas su manim būtų tobulas.<br />
todėl rūpinsiuosi Juo kiekvieną akimirką.<br />
todėl gyvenu tam, kad pamatyčiau Jį.<br />
todėl būsiu su Juo visada, kai jam manęs reikės.<br />
todėl dovanosiu Jam visą savo gyvenimą.<br />
todėl mylėsiu Jį visą savo gyvenimą.<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<div style="text-align: right;"><span style="color: magenta;">Mua, </span></div><div style="text-align: right;"><span style="color: magenta;">Katinėlis </span></div><br />
<div style="text-align: right;"><span style="color: magenta;">(myli Gogą)</span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s1600/vups.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="73" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s200/vups.jpg" width="200" /></a></div><div style="text-align: right;"><span style="color: magenta;"><br />
</span></div><div style="text-align: right;"><br />
</div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-69407774498116037612012-03-14T18:17:00.000+02:002012-03-14T18:17:00.997+02:00spalvinimo knygutė, atleiskit už tingumą ir nieko geronebus linksma.<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
[2012.03.05 20:35:49] anonymous : manau kad nei vieno dalyko gyvenime nėra kuris būtų tik teigiamas<br />
[2012.03.05 20:35:55] anonymous : beleką paimk<br />
[2012.03.05 20:36:02] anonymous : saldainis skanus<br />
[2012.03.05 20:36:03] anonymous : bet storina<br />
[2012.03.05 20:36:14] anonymous : laimė graži bet baigiasi<br />
[2012.03.05 20:36:25] anonymous : gyvenimas nuostabus bet trumpas<br />
[2012.03.05 20:39:38] anonymous : bet ir tau sakau ir jai sakiau, kad reikia kad kartais skaudėtų širdį, nes kai nutinka kažkas blogo tai tada įvertinam tuos gerus dalykus ir pan, visos bedos, purvas ir meslas nereiskia, jog gyvenimas ziaurus, negailestingas ar nemyli taves, tiesiog reikia mokėti rinktis kas yra džiaugsmai kas skausmai, ir manau kad laimės kūdikių nėra, yra tik tie kurie teisingai pasirenka savo kelią ir viskas, atspėja ką daryti ir pan. ir mes tikrai visada kuriam savo laimę patys ir tikrai niekada nėra vėlu pradėti<br />
[2012.03.05 20:39:42] anonymous : :*<br />
<br />
pasilieku teisę slėpti žmonių asmeninę informaciją. kas nori, tas žino, kas su manim taip gražiai šneka.<br />
<br />
žinau, kad tai skaitai. :)<br />
<br />
<br />
taigi. gyvenimas - spalvinimo knygutė. nieko nėra tik teigiamo, kai sako anonimas. tik mes turim teisę tą gyvenimą - pilką dalyką, be spalvų, be nieko, tik juodi kontūrai -nuspalvinti taip, kaip norim mes. Dievas mums davė VISAS spalvas - ir tamsias, ir saulėtas. aistringas ir liūdnas. šiek tiek skausmingas ir šiek tiek švelnias. taip, kaip tu spalvinsi savo tą knygutę, priklauso nuo tavęs pačio. jei imsi viską, blet, terliot juodom spalvom, tai, blet, nesiskųsk tada, kad nieks tavęs nemyli, kad gyvenimas šūdas. susišūdinai savo knygutę savo pačios rankom, tai nereikia čia isterikuot ant kitų. blet.<br />
<br />
<br />
nesakau, nėra taip, kad kažkoks blet lopas įkiša savo supistą trigrašį ir perbraukia per tavo tą knygutę, kurią tausojai ir saugojai nuo kitų poveikio. nesigink tik, visada yra toks pyderastas, kuris sugadina šedevrą. visi mes jį turime ir visi mes esame tą patyrę. taigi, ką daryt? ogi pist su keptuve per surauktą jo snukį ir pasiųsk nx. o tą juodą dryžių (kurio neįmanoma ištrint, nes asilas gerą markerį buvo nusipyzdinęs) paversk kažko gražaus pradžia. o dabar šiek tiek suprantamiau.<br />
<br />
kad ir kokie asilai lindo į tavo gyvenimą, kad ir kokie pyderai tavo širdį sudaužė ir sužlugdė tavo gyvenimą - negali pasiduot. tiesiog negali. patikėk manim, dabar, kai mano širdyje karaliauja vienintelis žmogus, pats geriausias pasaulyje, kuris yra mano gyvenimas, aš galiu pasakyti drąsiai - išlipau iš viso šūdo, iš visų sunkumų, susigydžiau širdį ir gyvenu toliau. nes gyvenimas tęsiasi. žaizdos gyja. bet ne visos.<br />
<br />
<br />
aišku, čia smūgis žemiau juostos (žinau, posakis nepritaikytas, bet juk taip gražiai skamba), bet būkim realistai. kai kurios žaizdos išlieka ilgam ir visam. kai kurių dalykų tiesiog neįmanoma nulemti arba pakeisti. nes taip yra sustatęs Dievas, taip pasakė motina Gamta. žaizdos nedings. jas visada skaudės. ir visada kažkas užbers druskos. tačiau tai nėra priežastis negyventi.<br />
<br />
<br />
nieko gero šiandien neparašysiu. nėra tos nuotaikos. atsiprašau, kad blogų taip ilgai nerašiau. tiesiog atleiskit man ir pagailėkit. ačiū už jūsų ištikimybę man.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: -webkit-auto;"><br />
</div><br />
<div style="text-align: right;">Mua, </div><div style="text-align: right;">Katinėlis</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s1600/vups.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="73" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s200/vups.jpg" width="200" /></a></div><div style="text-align: right;"><br />
</div><div style="text-align: right;"><br />
</div><div style="text-align: right;"><br />
</div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-324302843327080522012-03-01T19:42:00.002+02:002012-03-01T19:42:41.490+02:00pavasarėėėėėlio ašaros<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhpqZzSzyr2XY9IPZcj3oee8Jjj13S_LlbANJzqaYsRuJhZY8R92xz3FFmlmZL-myrtwMwMxF1K8jQ32JYYlYg7DD6iyn-bnI-3jl_GTEAmlXulQPdtF7huGzs0xSBLaUP92d82Ewe3xco/s1600/tumblr_m07gh34DeH1qfqnk1o1_500_large.png" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="227" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhpqZzSzyr2XY9IPZcj3oee8Jjj13S_LlbANJzqaYsRuJhZY8R92xz3FFmlmZL-myrtwMwMxF1K8jQ32JYYlYg7DD6iyn-bnI-3jl_GTEAmlXulQPdtF7huGzs0xSBLaUP92d82Ewe3xco/s400/tumblr_m07gh34DeH1qfqnk1o1_500_large.png" width="400" /></a></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">su supistu pavasariu, mielieji.</div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-21736494131878363032012-02-19T21:12:00.002+02:002012-02-19T21:12:43.666+02:00true story, bros & siss<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiKbRU7vKl8N3ahyDsqrAdjW69rKgxBfboqRBVBt25E1-iSOIvp2Uf66qnvsXiBe_qhULogiDZ8YwZMZARX2sQ0HD8YdnGxi9Ra7oBNAYAS_VxM1r5ZEy3QZOdnl6093RnKdTf4PUT3lOk/s1600/2743109_460s_large.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="258" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiKbRU7vKl8N3ahyDsqrAdjW69rKgxBfboqRBVBt25E1-iSOIvp2Uf66qnvsXiBe_qhULogiDZ8YwZMZARX2sQ0HD8YdnGxi9Ra7oBNAYAS_VxM1r5ZEy3QZOdnl6093RnKdTf4PUT3lOk/s400/2743109_460s_large.jpg" width="400" /></a></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-35630126462758284602012-02-19T20:57:00.003+02:002012-02-19T20:57:43.039+02:00bendraminčiai, vienykimės!<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEilHq6L9T2VL9PQKbRNQNG4omj5KenD89NBI_eqb4EDaUiRvnZE0Csnv85MrbXDGQk3PW8wf9VtHQvi_wGb_Ecbom756hqJF10IvAqLjmLHweiUpYslwcXsz_63c7bMsI2QzjUL6xE1rEA/s1600/430044_303883556339796_228697947191691_857777_240138260_n_large.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="333" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEilHq6L9T2VL9PQKbRNQNG4omj5KenD89NBI_eqb4EDaUiRvnZE0Csnv85MrbXDGQk3PW8wf9VtHQvi_wGb_Ecbom756hqJF10IvAqLjmLHweiUpYslwcXsz_63c7bMsI2QzjUL6xE1rEA/s400/430044_303883556339796_228697947191691_857777_240138260_n_large.jpg" width="400" /></a></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-39471593572796804382012-02-19T20:51:00.002+02:002012-02-19T20:51:35.401+02:00wūp wūp<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh6gPw6kfUUAIBp_AeiJSCH__AqHgHXIHZM_3LtXC5mhXmefq1S7IH0Yy_Ec239BjS_7_XBZdaL661Lr0XfjfttI9hs_u3DevyHjZVomqm8levxsqMR5eL-rbATxYyDHEPX1QwtiFyA7xw/s1600/tumblr_lzd19wQ7vh1r1op29o1_500_large.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="577" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh6gPw6kfUUAIBp_AeiJSCH__AqHgHXIHZM_3LtXC5mhXmefq1S7IH0Yy_Ec239BjS_7_XBZdaL661Lr0XfjfttI9hs_u3DevyHjZVomqm8levxsqMR5eL-rbATxYyDHEPX1QwtiFyA7xw/s640/tumblr_lzd19wQ7vh1r1op29o1_500_large.jpg" width="640" /></a></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-46560613566256532092012-02-19T17:41:00.000+02:002012-02-19T17:41:25.884+02:00Didelė sėkmė gyvenime, atrasti tokį žmogų, kurio būtų įdomu klausytis,gera pasakoti,lengva tylėti ir malonu žiūrėti.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh83hJanTHGua7XK_plCJ-HIOHT6z_92z9AJ6fwXyODGiVd_mLoBxP3nvVx3lQEQCW0inZPj-ggrht-r_tgR4iAI9WLz6RzlO0CM0O5NULBP7fkNM6gT_YivO0CO4rp9DXYxX5jxl4eWvc/s1600/tumblr_lyiypuTZuO1r7n78fo1_500_large.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="266" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh83hJanTHGua7XK_plCJ-HIOHT6z_92z9AJ6fwXyODGiVd_mLoBxP3nvVx3lQEQCW0inZPj-ggrht-r_tgR4iAI9WLz6RzlO0CM0O5NULBP7fkNM6gT_YivO0CO4rp9DXYxX5jxl4eWvc/s400/tumblr_lyiypuTZuO1r7n78fo1_500_large.jpg" width="400" /></a></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-81112728859960568632012-02-19T17:34:00.000+02:002012-02-19T17:34:40.542+02:00šviežios naujienos!<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s1600/vups.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="146" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMUWJzFSOz9ibrqZnf7tXLGT6iuP4DLxwqv4TcI8sEvOYJNlZyJVNpEJpGaF5PibrviR4WoVjnL-27Ml8xphBEV7sz9qRhzFUs_uMEP0KI9MqlQd482HeRsoCoyyeOM8lpPJxTTEpB8mY/s400/vups.jpg" width="400" /></a></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br />
</div><div style="text-align: center;"><b><span style="color: #a64d79;">Matot, ką galima nuveikt, kai protas baigia nučiuožt? :}}}}}}}</span></b></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-4530725477309901702012-02-19T17:33:00.002+02:002012-02-19T17:33:25.303+02:00jup, selfish bit*h alert<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhr82226QhjQxcjlHkaG4m_3nzaY_0cCTOkbZI47k_eabNAsakUUyMRK5sTcqTcmyOkA3R8OomQOD4MxhLhdMmyccgsIQpxqD3xmxZI_9T8AVXZ05Fq7oOP0SZZGcFFLetcnVbdeTuvc_s/s1600/tumblr_luzb52DZRD1qlvox6o1_400_large.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="343" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhr82226QhjQxcjlHkaG4m_3nzaY_0cCTOkbZI47k_eabNAsakUUyMRK5sTcqTcmyOkA3R8OomQOD4MxhLhdMmyccgsIQpxqD3xmxZI_9T8AVXZ05Fq7oOP0SZZGcFFLetcnVbdeTuvc_s/s400/tumblr_luzb52DZRD1qlvox6o1_400_large.jpg" width="400" /></a></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5627737470607696677.post-81592704634951158582012-02-16T20:58:00.000+02:002012-02-16T20:58:41.672+02:00vyšniniai jausmai arba O NAC*UI?nežinau nuo ko pradėt, nes, manau, nėra dėl ko pradėti. bet pradėsiu. kad būtų įdomiau.<div><br />
</div><div>pamokslą pasiliksiu ant galo, o dabar apžvelgsiu visą susidariusią situaciją.</div><div><br />
</div><div><br />
</div><div><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgOV9Z5hrn6FEzhlBp3dbRCpPGJmloKYe5hvP1DaS2Vyd4liSpMi-1vlK12foTyrw_drkJ9IQLKI7VoJmkFUbE62eY9n3UKjl3qzeUgE-AVGtPFydRlj9y8nplra58UDFwpyoaf9HXFxWo/s1600/424226_3318962339347_1426929668_33355199_1175778946_n_large.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="188" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgOV9Z5hrn6FEzhlBp3dbRCpPGJmloKYe5hvP1DaS2Vyd4liSpMi-1vlK12foTyrw_drkJ9IQLKI7VoJmkFUbE62eY9n3UKjl3qzeUgE-AVGtPFydRlj9y8nplra58UDFwpyoaf9HXFxWo/s320/424226_3318962339347_1426929668_33355199_1175778946_n_large.jpg" width="320" /></a>šūdas. va ką galiu pasakyti. </div><div><br />
</div><div><br />
</div><div>vilkdama kojas per tą supistai šlapią sniegą ir keikdama, kad visi <i>uggai</i> sušlapo kiaurai, klausinėjau savęs <i>o nachui?</i> nachui daryti kažką tokio, kas tau per gerklę eina. ir ne šiaip eina ir ne šiaip per gerklę, o kad jau vidurius laisvina iš to nervo. juokauju. viskas juk gerai ten. prasme ta, kad tada, kai jau esi verčiamas daryti kažką prieš savo valią, iškyla tas pats stebuklingas klausimas <i>O NACHUI? </i></div><div><i><br />
</i></div><div><i><br />
</i></div><div>kaip jaustis, kai prieš savo valią esi grūdamas lauk iš šiltos lovytės ir verčiamas per valstybinę šventę dirbt kaip arkliui, o po to grįžus namo, kentėti visus tėvų spoksojimus ir bandymus įsibrauti į sielą. <i>O NACHUI? </i>sėdi dabar, užsidegęs žvakę, vyšninę, labai ypatingą žvakę (ne, ne kapų žvakė), pasiraitojęs rankoves, su šiek tiek skaudančia galva ir klausi savęs, rašydamas savo mintis <i>jinternete</i>, <i>O NACHUI? </i> kažkaip atsakymo nerandu. wawawywa.</div><div><br />
</div><div><br />
</div><div>taigi šio karto pamokslas krrrraunasi dabar.</div><div><br />
</div><div><br />
</div><div>dėjau aš ant kitų nuomonės. viešai, labai atvirai ir tvirtai sakau kad aš dėjau ant kitų nuomonės apie mane ir mano asmeninį gyvenimą. tie, kurie mane nori teisti, geriau pasižiūri į save patį, pasižiūri, kokiame šūde jie malasi. nes kągi geriausiai mes mokame? ogi šmeižti žmogų ir pisti jam protą, kad pasirinkto netinkamą supistą supisto gyvenimo kelią.</div><div><br />
</div><div><br />
</div><div>o gal man tas kelias geltonų plytų kelias? man yra kaifas kiekvieną rytą atsibusti ir suprasti, kad dabar gyvenimas įgavo prasmę. man gerai yra apkabinti vienintelį ir brangiausią žmogų pasaulyje. nesvarbus man nei jo amžius, nei jo išmatavimai, nei ką apie mus sako kiti. nes man pochui. </div><div><br />
</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiM7aDgJo-ArOrUkrpoBirq5jz51cwzHIR30WjUxHemxBKJT2ZQIL7Vx_pRWgwXNO7gk4Ew1WW8o0ezYny4GePAgCRm2FqwdIh9GAAhpaalH0w8a2fjLIORpVBPkz6WJarC-QeJirLVq7Y/s1600/tumblr_lyb6b0IV3x1qcmz76o1_500_large.png" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="204" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiM7aDgJo-ArOrUkrpoBirq5jz51cwzHIR30WjUxHemxBKJT2ZQIL7Vx_pRWgwXNO7gk4Ew1WW8o0ezYny4GePAgCRm2FqwdIh9GAAhpaalH0w8a2fjLIORpVBPkz6WJarC-QeJirLVq7Y/s320/tumblr_lyb6b0IV3x1qcmz76o1_500_large.png" width="320" /></a></div><div>gyvenime visada, o jei sakau visada, tai turiu omeny VISADA atsiras snukių, kuriems nepatiks tavo vykdoma politika. kurie nežinodami tavo istorijos ir tavo padėties, smerks tave bet kokiu įmanoma galimybe, bandydami sugniuždyti tave, nes, kaip dažniausiai būna, pavydas nugali. aišku, savo situacijai pavydo nepritaikyčiau. pasakyčiau, čiaaaaa, senatvinis marazmas arba savo šiknos gelbėjimas. ooooh, tai dabar lipame ant sąžinės su tokiais dalykais? kažkaip mano sąskaitoje tokio kozerio nėra. </div><div><br />
</div><div><br />
</div><div>ir tegu šneka ką nori liaudis. man vienodom spalvom šviečia. man dabar gyvenimas yra tobulas. t-o-b-u-l-a-s. ir verskitės jūs per savo supistas galvas - nieko nepakeisit. NIEKO. nes dabar, kai viską turiu ko noriu, niekas iš mano rankų per mano valią neišplėš brangiausio žmogaus. už jį kovosiu visa širdimi, nes žinau, kad jis taip pat taip elgtųsi. ir nebijau nieko, nes turiu jį šalia.</div><div><br />
</div><div>haters gonna hate. </div><br />
<div><br />
</div><div style="text-align: right;"><b><span style="color: magenta;">mua, </span></b></div><div style="text-align: right;"><b><span style="color: magenta;">Katinėlis </span></b></div><div style="text-align: right;"><i><b><span style="color: magenta;"><br />
</span></b></i></div><div style="text-align: right;"><i><br />
</i></div>Katinėlishttp://www.blogger.com/profile/14926428885367956806noreply@blogger.com1