http://www.youtube.com/watch?v=fwr1hm_oBxE

jausmas, kurio pagalba ašaros liejasi lyg degtinė Naujųjų metų išvakarėse. sukeliantis tą širdį draskantį jausmą, kuris priverčia kauptis ašaroms ir sudaužius stiprybės taurę, pratrūkti kaip mažam vaikui, nematant nei pradžios, nei pabaigos.

ramybės pertraukėlės metu savęs paklausi : kas privertė tave taip verkti? gaila, bet atsakymo iki šiol negali surasti. jaučiant tą beviltiškumą savyje, nuoskaudų upeliai teka nieko nevaržomi. norisi rėkti, išlieti visą save tam priešiškam pasauliui, tačiau supratus, kad nieko šitam pasaulyje neturi, įsikniaubi į pagalvę, kuri geriausiai sugeria tavo pratrūkimus ir niekad tavęs nekritikuoja.


kartais net nesupranti, kaip galėjai papulti į tokią beviltišką situaciją, į kurią pasižiūrėjus iš šono, atrodo, pasaulio pabaiga.



o aš norėčiau sugrąžinti tuos laikus, kada šypsojausi be jokios priežasties. kada širdis nebuvo nė karto nesudaužyta. kada kiekvieną dieną juokdavausi iki ašarų. kada nežinojau, ką reiškia, kai tave įskaudina. nes kai gyvenime nebeturi nieko, kas tave apkabintų būtent tą akimirką, kai visas gyvenimas byra tau prieš akis, imi ir atsigręži į praeitį, ieškodama savo ir tik savo klaidų, kurios lėmė būtent šitokią tavo situaciją.



ir po šitiek gyvenimo metų ir šitokios patirties galiu pasakyti, kad žodžiai neįsimylėsiu ir nebekentėsiu tiesiog neegzistuoja. sau gali meluoti kiek nori, vaidinti, kad niekas neprivers tavęs verkti, kentėti, kad visada būsi laiminga ir patenkinta viskuo, tačiau laikui praėjus ir susidarius tam tikroms situacijoms prisipažinsi, kad melavai ir dar riebiai.  visa tai yra iliuzija, kuri yra peršama supistai visuomenei kaip paskutinė reklama, kuria patiki beveik visi šio pasaulio bukagalviai.



nusišypsok. nors ir per ašaras. nes kartais net nėra galimybės pasirodyti silpnam prieš kitus. nors ir bandydami gilintis į tavo situaciją, jie niekada nesupras to, kaip tu jautiesi. nurijus tą veidmainišką melą žinau, kaip tu jautiesi, nusivalyk ašaras ir priimk gyvenimą tokį, kokį tau jį pakiša likimas.

sunkiausia yra tada, kai supranti, kad gyvenime esi vienas ir vienišas. ir esi toliau paliekamas dvėsti šitame gyvenime, nes niekam nesi ant tiek svarbus, kad trenktų savo reikalus ir atvažiuotų pas tave, norint tau to ar ne ir parodyti, kad kažką tu reiški jam. svajuko dramblionės.

ir vis dėl to visų baisiausia yra pamatyti, kai pravirksta tas žmogus, kurį tu laikei stipriausiu.