2011 m. birželio 30 d., ketvirtadienis

veidmainystė arba pamečiau draugą

galiu dėti savo didžiulę galvą, kad vienas šlykščiausių ir bjauriausių dalykų gyvenime yra prarasti draugą, kuriam atidavei visą save, patikėjai visas paslaptis, išgyvenimus, atidavei viską, o jis tau atsuko nugarą, smeigė peilį, pamiršo ir, nenorom tenka tą rašyt, niekada nebežiūrės tuo šiltu ir draugišku žvilgsniu į tave - taps vienu iš daugelio veidų minioje. o kadaise kartu galima buvo kalnus nuversti. kiek ašarų buvo - tiek džiaugsmo, iš begalinio juoko, nuo kurio paskui dešimtis dienų skaudėdavo pilvus, ir skausmo, baimės ašarų, kurias liedavai apsikabinus brangiausią žmogų, lyg didžiausią turtą, brangenybę laikydavai rankose. kiek naktinių pokalbių buvo prašnekėta, kiek vaikinų pašnekėta, kiek kvailysčių iškrėsta...

širdis persmeigta peiliu, mažiausiai deimanto ašmenimis. prisiminimai degino, degina ir visuomet degins tuos širdies tuštumos kraštelius, kuriuos paliko draugas, išeinantis draugas, kartu išplėšdamas tavo širdį, paniekindamas ją, ir palikdamas tolimame kampe pūti ir mirti. mano valiai būnant, viską sugrąžinčiau, viską padaryčiau, kad ir toliau viskas būtų taip pat, kaip buvo ir anksčiau.

tačiau dar bjauresnis dalykas už tai yra veidmainystė. nieko bjauriau nėra už melo sakymą į akis ir savo nuomonės pakeitimas už jų. kad pritaptum visur. niekada nemėgau ir visada nekęsiu tokių žmonių. gal kažkada seniai buvau ir aš tokia, tačiau nuo šiol niekada nesitengsiu būti kažkuo, kuo nesu. ir nebūsiu su tais žmonėmis, kuriuos prie kitų peikdavau ir žemindavau, o pasitaikius progai, eidavau su tais pačiais į gyvenimą. ir skaudžiausia, kai taip padaro tavo draugas, kurį laikei aukso luitu - palieka tave, pasirenka šūdiną  kelią ir vaidina, kad niekas nerūpi. tokie žmonės yra be širdies, be gėdos jausmo ir durnos galvos, kurios, dievaži, niekada negalėsi pasikeisti, taigi žiūrėk kieno žodžius kišiesi į smegeninę.

nenori ir nereikia, norėsi - nebus. visų laikų geriausia frazė. tinka viskam ir visiems. ateis ta diena, kai keliais šliauši, prašydama pagalbos, vaidinsi gerą, kitaip sakant, veidmainiausi. o tada aš pabūsiu Dievu, ir nuspręsiu, kad tu neverta pasigailėjimo ir nueisiu tolyn, kaip kažkurią dieną nuėjai nuo manęs.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą