people are strange. sometimes, they're your best friends, in fact, you love them more than you love yourself. but, a day will come, when your friends will show their true faces. assholes or true friends.
mano anglų kalba tokia šūdina, kad man net gėda tęsti. ir ne, nesinaudosiu le Google translator. nemoku - nemoku, nereik čia šūstriaką vaidint.
absoliučiai rauna stogą. absoliuto absoliutento. ryte, pagaliau išsimiegojus kaip žmogus, aiškiai gailėsiuosi šito post'o. bet toks gyvenimas, tenka gailėtis kiekviename žingsnyje. bet - SVARBU DABAR YRA GERAI :
- darome klaidas, kad išmoktumėme gyventi
- skaudiname kitus, kad mokėtumėme nuo skausmo apsiginti
- einame klystkeliais tam, kad pagaliau išeitumėme į asfaltuotą kelią
- pykstamės su brangiausiais žmonėmis tam, kad gera būtų susitaikius apsikabinti
- skaičiuojame kiekvieną minutę tam, kad laikui atėjus, galėtumėme jį negailestingai švaistyti
taip, gyvenimas pilnas didelių nesamonių. taip jau yra, kad visada atsiras ta maža kibirkštėlė, kuri neduos ramybės, besirenkant kelią ar tolimesnį gyvenimą. ir ji kankins tave, degins, ės iš vidaus iki tol, kol jai pasiduosi. nes tokia yra tekmė. aišku, gali ir toliau kankinti save, bandydamas tą žvėrį užgniaužti savo delnuose, tačiau tikrai ateis diena, kai pasigailėsi tai padaręs ir norėsi grąžinti viską į tą momentą, kai galėjai viską paleisti, leisti upei tekėti, o ne kai debilui bristi priešinga kryptim. bet nesakau, kad visur reik plaukti pasroviui. turi turėti proto nuspręsti, kur verta pastovėti už save ir savo įsitikinimus, o kur verta tyliai pasiduoti visumai. bet, jei Dievas neapdovanojo tavęs tokiu primityviu proto kiekiu, tai - apgailestauju, kad esi nuskriaustas. duok Dieve tau ramybės gyventi kitų gyvenimą.
dar vienas pastebėjimas. ale kiek kurvų atsirado Lietuvėlėj. šakės. pilni kampai paskutinių šliundrų, gyvenime nežiūrėjusių į veidrodį ir mąstančių va kaip gražu bus nusipiešti sau veidą. ir jei dabar jūsų galvoj kibirkštelėjo mintis, kad pavydžiu - dievaž, išsiplaukit smegenis. esu laiminga, kokia laiminga - stora, spuoguota ar dar kreivom kojom - nesvarbu. svarbu man gerai, nes aš nevaidinu kažko, kuo niekada netapsiu. ir iš tikrųjų bloga daros eit gatve ir matyti tokius vaizdinius aklinai karštą dieną. net akiniai nepadeda ir neapsaugo akių nuo to klaikaus deginimo, žiūrint į tą pripaišytą veidą ir išverstus papus. suaugti per anksti jums, smegenų masė per maža, kaži, ar labai. ai, taip. LABAI MAŽA. KAROČIA, MINUSAS SMEGENŲ MASĖJ. taigi, susipirk kokio valiklio ar Kurmio - gal padės atitaisyti žalą. o jei ne, tai nenuliūsk - senatvėj pralinksminsi daugybę žmonių ir vaikų su savo bjauriu veidu ir nutysusiais, į kelius besidaužančiais papais.
dėl šventos ramybės, pridėsiu žinutę, kad ryt reiks man susikaupti ir daug parašyti rimta tema. nes šiandien mes apsipūtę, mes atsipūtę, viską užmiršę, mes apsipūtę!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą