prisiminimų kraitelė

"... ėjom lėtai. saulė buvo besileidžianti, lengvai bekaitinanti mūsų nugaras, judančias viduryje kelio link miesto. išsukus iš miškelio, vis dar aidint skardžiam juokui, susikabinę rankomis tipenome šypsodamiesi vienas kitam. lengvas vidurvasario vėjelis plaikstė mano šviesius plaukus, žaisdamas su padrikomis sruogomis, retkarčiais jomis  uždengdamas akis, kurias buvau įsmeigusi į savo svajonių vaikiną. jis buvo tobulas - žalios, lyg du smaragdai, iki sielos gelmių prasisverbiančiu žvilgsniu akys, tamsūs, trumpai kirpti plaukai, kurie taip pritrenkiančiai derėjo prie jo akių, duobutės skruostuose, besišypsant šilumą viduje sukeliančia šypsena, kuria galėjau džiaugtis visą dieną, kurią praleidom tingiai vartydamiesi paplūdimyje ir apsikabinę bučiuodamiesi jūroje.

artėjant ties ta vieta kurioje mūsų keliai turėjo išsiskirti, staiga pajutau, kad jis savo žingsnį lėtina, vis lėčiau dėliodamas kojas, žvilgsnį įsmeigęs į įkaitusį asfaltą. šypsenos veide visiškai nebeliko, lyg kas būtų pamažu ją ardę tarsi seną močiutės megstinį. jam paleidus mano ranką, tik po keleto žingsnių supratau, kad jis neina šalia manęs. sustojau. pajutau karštą, įsmeigtą žvilgsnį į beveik nuogą savo nugarą. visiškai pasimetusi lėtai atsisukau ir prisimerkusi nuo spiginančios saulės, klausiančiu žvilgsniu ieškojau jo akių. tačiau pamačius jo veidą, nesusipratimą akimirksniu pakeitė nuostaba.


jis stovėjo visiškai rimtas - negalėjau iš veido pasakyti, ką jis tuo metu sau galvojo, ką jautė ir ko norėjo. tačiau pažvelgus į tas žaliąsias akis supratau, kokią reikšmę turėjo pastarosios valandos įvykiai. likau stovėti savo vietoj nustelbta nežinia ko - ar tai buvo išgąstis, ar tai buvo baimė - nežinau. stovėjau kaip įbesta, rankoje laikydama vasarinę rankinę, lengvą švarkelį ir porą sandalų. jo akys buvo pilnos ašarų. nors ir kaip saulės spinduliai mane akino, aš kuo aiškiausiai mačiau kas tuo metu darėsi jo akyse. įsmeigęs žvilgsnį tiesiai į mane, jis numetė savo daiktus tiesiai ten, kur stovėjo ir jau riedant ašarai jo skruostu pradėjo eiti link manęs. vis dar priblokšta ir nežinodama, kas su mano gyvenimu vyks toliau, atleidau ranką, laikančią rankinę, kurios beveik visas turinys išsipylė ant asfalto.


priėjęs prie manęs, jis apkabino. taip stipriai, kaip niekada nebuvo apkabinęs niekas. lėtai pakėlusi rankas,  apsivijau jį per liemenį, galvą atrėmiau jam į petį. jo širdis daužėsi kaip užvesta, jaučiau per nugarą vieną kitą tekančią ašarą. dabar. dabar laikau visą savo gyvenimą rankose. visa tai, ko trokštu, ko man reikia, ir ko reikės visada, nepaisant to, kas gali nutikti ateityje. nežinau, kada kitą kartą jį pamatysiu, kada galėsiu pajausti jo švelnias rankas, kada galėsiu prisiglausti ir būti pati laimingiausia mergina visoje visatoje. sugraudinta tos minties, kad viskas taip trapu ir gali taip greitai sudūžti, mane palaužė. jaučiau, kaip akyse kaupiasi ašaros, jaučiau, kaip širdis pradėjo spurdėti smarkiau už jo. smarkiau suspaudžiau rankas, laikančias savo turtą. vienas įkvėpimas, ir tas nutrūko per nelemtas ašaras, kurios jau nukeliavusios per įraudusius skruostus, jau palietė jo petį.

taip stovėjome amžinybę. laikas, atrodo, sustojęs ir mėgavęsis mūsų saldžiu skausmu. kūkčiojimas nesibaigė, tačiau buvau nusiteikusi jį tramdyti, kol nepasiekė isterinio lygio. tada jis lengvai atsitraukė nuo manęs, vis dar laikydamas savo glėbyje. pakėliau vieną ranką nuo jo liemens ir nuvaliau ašarą, tekančią jo skruostu. zuiki.. tik tai sugebėjau ištarti, sukaupusi visą save į vieną, kad nepradėčiau kūkčioti ir vėl, nors ašaros liejosi per skruostus. jis nusuko akis, nusivalė paskutinę ašarą, pažvelgė į dangų, tada vėl į mane. o aš visą laiką, įsmeigusi žvilgsnį į jį, meldžiau Dievo, kad ši akimirka nesibaigtų niekados.


vėl atsisuko į mane, mūsų žvilgsniai susitiko. stipriau mane apkabino ir prisitraukė prie savęs. ilgai žiūrėjęs į akis ištarė : aš tave myliu. atrodo, širdis sustojo plakusi. susitvardymas dingo, ašaros paėmė viršų ir vėl pradėjo tekėti dar nespėjusiu nudžiūti skruostu. tą akimirką, aš vis dar laikiau savo lobį savo rankose. "