2012 m. kovo 14 d., trečiadienis

spalvinimo knygutė, atleiskit už tingumą ir nieko gero

nebus linksma.




[2012.03.05 20:35:49] anonymous : manau kad nei vieno dalyko gyvenime nėra kuris būtų tik teigiamas
[2012.03.05 20:35:55] anonymous : beleką paimk
[2012.03.05 20:36:02] anonymous : saldainis skanus
[2012.03.05 20:36:03] anonymous : bet storina
[2012.03.05 20:36:14] anonymous : laimė graži bet baigiasi
[2012.03.05 20:36:25] anonymous : gyvenimas nuostabus bet trumpas
[2012.03.05 20:39:38] anonymous : bet ir tau sakau ir jai sakiau, kad reikia kad kartais skaudėtų širdį, nes kai nutinka kažkas blogo tai tada įvertinam tuos gerus dalykus ir pan,  visos bedos, purvas ir meslas nereiskia, jog gyvenimas ziaurus, negailestingas ar nemyli taves, tiesiog reikia mokėti rinktis kas yra džiaugsmai kas skausmai, ir manau kad laimės kūdikių nėra, yra tik tie kurie teisingai pasirenka savo kelią ir viskas, atspėja ką daryti ir pan. ir mes tikrai visada kuriam savo laimę patys ir tikrai niekada nėra vėlu pradėti
[2012.03.05 20:39:42]  anonymous : :*

pasilieku teisę slėpti žmonių asmeninę informaciją. kas nori, tas žino, kas su manim taip gražiai šneka.

žinau, kad tai skaitai. :)


taigi. gyvenimas - spalvinimo knygutė. nieko nėra tik teigiamo, kai sako anonimas. tik mes turim teisę tą gyvenimą - pilką dalyką, be spalvų, be nieko, tik juodi kontūrai -nuspalvinti taip, kaip norim mes. Dievas mums davė VISAS spalvas - ir tamsias, ir saulėtas. aistringas ir liūdnas. šiek tiek skausmingas ir šiek tiek švelnias. taip, kaip tu spalvinsi savo tą knygutę, priklauso nuo tavęs pačio. jei imsi viską, blet, terliot juodom spalvom, tai, blet, nesiskųsk tada, kad nieks tavęs nemyli, kad gyvenimas šūdas. susišūdinai savo knygutę savo pačios rankom, tai nereikia čia isterikuot ant kitų. blet.


nesakau, nėra taip, kad kažkoks blet lopas įkiša savo supistą trigrašį ir perbraukia per tavo tą knygutę, kurią tausojai ir saugojai nuo kitų poveikio. nesigink tik, visada yra toks pyderastas, kuris sugadina šedevrą. visi mes jį turime ir visi mes esame tą patyrę. taigi, ką daryt? ogi pist su keptuve per surauktą jo snukį ir pasiųsk nx. o tą juodą dryžių (kurio neįmanoma ištrint, nes asilas gerą markerį buvo nusipyzdinęs) paversk kažko gražaus pradžia. o dabar šiek tiek suprantamiau.

kad ir kokie asilai lindo į tavo gyvenimą, kad ir kokie pyderai tavo širdį sudaužė ir sužlugdė tavo gyvenimą - negali pasiduot. tiesiog negali. patikėk manim, dabar, kai mano širdyje karaliauja vienintelis žmogus, pats geriausias pasaulyje, kuris yra mano gyvenimas, aš galiu pasakyti drąsiai - išlipau iš viso šūdo, iš visų sunkumų, susigydžiau širdį ir gyvenu toliau. nes gyvenimas tęsiasi. žaizdos gyja. bet ne visos.


aišku, čia smūgis žemiau juostos (žinau, posakis nepritaikytas, bet juk taip gražiai skamba), bet būkim realistai. kai kurios žaizdos išlieka ilgam ir visam. kai kurių dalykų tiesiog neįmanoma nulemti arba pakeisti. nes taip yra sustatęs Dievas, taip pasakė motina Gamta. žaizdos nedings. jas visada skaudės. ir visada kažkas užbers druskos. tačiau tai nėra priežastis negyventi.


nieko gero šiandien neparašysiu. nėra tos nuotaikos. atsiprašau, kad blogų taip ilgai nerašiau. tiesiog atleiskit man ir pagailėkit. ačiū už jūsų ištikimybę man.


Mua, 
Katinėlis



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą