kas pietums?

pasiilgot Katinėlio?

Katinėlis pasiilgo Jūsų :))))

prisipžinsiu, ilgą laiką nieko nerašiau. tiesą sakant, kartais net pamiršdavau, kad buvau įtraukta į šitą visą viešąją išpažintį laisvoje erdvėje. tik draugų prisiminimai apie mano rašliavas ir širdies griaužatis privertė mane šį vakarą įsijungti savo blogytį ir pradėti tarškinti klavietūra.

nieko dramatiško nenutiko per šitą laiką, kai sedėjau po šluota. atsikeldavau, išgyvendavau, nueidavau miegoti. tiesa, tarp atsikeldavau ir nueidavau miegoti atsitikdavo daugiausia šūdinų, supistų dalykų, kurie taip skaudžiai artina mano žilų plaukų pasirodymą, būtent, kad jaunystėje. tikėkimės plaukų dažų gamybos nenutrauks, nes nenorėčiau vaikčioti balta galva.

priežastis, dėl ko čia retai užsukdavau - tiesiog nebūdavo ką Jums papasakoti. dingo tas įkvėpimas, vakariniai pasivaikščiojimai ir pasikalbėjimai su savimi mažai ko davė. viskas sukasdienėjo, jausmai po šluota pasislėpė, vidinis balsas persišaldė, o charakteris primigo.

tačiau dabar, kai laiko turiu tikrai Į VALIAS, galėčiau ramiau atsipūsti ir panagrinėti gyvenimo ypatumus ir visus privalumus su trūkumais.

taigi ką aš jums galiu pasiųlyti?

užuomeną. buahahahahahahahahha.

išsilaisvinus iš priespaudos pančių, dabar kiekvieną rytą atsikeliu su šypsena, žinodama, kad visa diena ir visi sprendimai priklauso MAN. ne tam tironui, kuris vertė save nuvertinti ir pripažinti, kad vienintelis teisingas požiūris yra jo požiūris. ką aš galiu pasakyti, nu blet tironas.

iš visų girdėtų kalbų apie save ir apie savo asmeninį gyvenimą galiu padaryti vienintelę išvadą - žmonės kišosi ir visada kišis ten, kur jų šiknos net ir netelpa. svarbiausia tra įsikišti ir taip sušikti reikalus (bandyti sušikti), kad tiesiog smūgis į paširdžius būna tiesiog per sunkus. žmonės, pamatę, kad jie galų gale pralaimėjo, tiesiog vedini pykčio ir pavydo išsako bjauriausius dalykus, kurių tik ir nori tau linkėti, nes tiesiog padarei taip, kaip jiems nepatiko.

ir žinote ką?

o man visiškai vienodai. nesakau - paėmiau į galvą tuos bjaurius žodžius. visada paimu juos į galvą, persvarstau. bet į širdį - tik tada, kai tai yra tikrai paremta kritika. o tie visi šarkų ir velnių cviksėjimai tiesiog NĖRA verti gilesnio dėmesio, nei "vau, tu taip manęs nekenti, kad linki blogiausio?" tiesiog reikia susitaikyti, kad ne visoms kurvoms įtiksi.

o dabar Katinėlio radijas baigia transliaciją. linkiu gero ir jaukaus vakaro.

iki kito pasirašymo.



Mua,

Katinėlis!