antras puodukas kavos per devynias gegužės dvidešimt šeštosios dienos valandas. sprendžiant iš puodo dydžio, čia išeina du normalūs puodukai, taigi skaičius pakilo iki trijų. ir tai skaitosi, kad mažinu savo normą. metu gert tipo. *prunkštelėjimas* absurdiška. šią akimirką nieko geriau nesugalvoju už tą didelį puodą šiltos, biški saldintos, bet beveik neveiksmingos kavos, kuris mane ramina taip pat, kaip užkietėjusį rūkalių cigaretė po streso antpuolio.

kava nuplauna širdies skaudulius, kuriuos sukelia nepageidaujami žmonės. arba pageidaujami, bet besielgiantys kaip nepageidaujami. tik esu per daug silpna, kad išgrūsčiau juos iš savo greitkelio.
kava pakelia nuotaiką, kurią sutrypia tų pačių dviejų rūšių žmonės.
kava niekada neišduos.
kava niekada nepasakys : tarp mūsų nieko negali būti.
kava niekada neatstums.
kava nepyks, jeigu į ją žiūrėsi tuščiu ir tikrai tuščiu žvilgsniu tiek anksti ryte, tiek vėlai naktį.
kava nepyks, jei rasi įdomesnį dalyką, nei pasilepinti gurkšneliu magiškojo gėrimo.

ryškiai matote mano silpnaprotystės požymius, kurie atsidaro antrąją karantino dieną. praėjo tik beveik dvi dienos karantine, bet jaučiasi kai dvi savaitės. kas bus toliau? oi ne. per skaudu apie tai net mąstyti - širdį iškart spaudžia. atrodo, prikalti save prie sienos ir kepti saulės atokaitoje yra mažiau kankinantis dalykas, nei gauti laisvę namuose. NAMUOSE. dabar mielai čiulbėčiau parkelyje su savo princu, kuris laikytų apsikabinusią mane ir, kaip net neabejoju, šypsotųsi savo kerinčia šypsena. gyvenimas kartais būna tikrai neteisingas.

neteisingas, bet grūdinantis. padariau klaidą, dėl kurios nesigailiu, tačiau tą jau puikiai žinote. tas vakaras buvo vertas kurioziškos pabaigos, nes jau per gerklę lenda saldžios meilės burbulų operos su nelaiminga meile, bet laiminga pabaiga. tą klaidą padariau, kad galėčiau mokytis iš jos. dabar tai mano pasąmonėje ilgai išliks, bus pamoka. karti, bet pamoka. gavau tai, ko labiausiai nekenčiu - rutinos ir monotonijos. argi nematote, tėvukai mano mieliausieji, kaip mane tai žudo, ėda iš vidaus? ir dar labiau mane ėda ta mintis, kad jie greitai neatsileis po mano išdaigelės. pamoką išmokau puikiai, jau žinojau ją tą patį vakarą, gulėdama lovoj ir mintyse kartodama paskutinius princo žodžius. čia jau Dievas yra prikišęs nagus. duoda atpildą už tuos dalykėlius, kuriuos veikiau prieš tai. nieko blogo, bet ir nieko gero. asmeniniai dalykai.

užjaučiu pati save ir tikiuosi, kad ilgai mano kentėjimai baigsis, ir ant sparnų lėksiu pas savo princą glėbin. aleliuja. tegu tai būna žodžiai Dievui į ausį.