gerųjų dienų palydėjimas arba zdarova namučiai

kita vertus, areštas juk gali būt ir geras dalykas - pagaliau susitvarkysiu kambarį, kuris dėl didelių rūbų krūvų ir tiesiog lyg po sporgimo išsitaškiusių po mano tvirtovę asmeninių ir neasmeninių daiktų, atrodo panašus į tikrą turgų - GARIŪNUS. tik čia ta rūžava kambario spalva primena, kad kambaryje kadais gyveno naivi ir gera mergaitė, kuri, deja, po vakar buvo išspirta dėl taisyklių nesilaikymo.

come on, pusė dešimt antradienio vakaro, aštuonioooolika praleistų skambučių ir dvi valandas trunkantis moralas apie tai, kokia aš jauna ir kaip pasaulyje yra pavojinga? tai tiesiog negailestinga. gimdytojai tikrai mano, kad rūžavoje tvirtovėje vis dar gyvena devynmetė mergaitė, kuriai akis reikia uždengti atsitiktinės sekso scenos metu vidury dienos gero filmo metu? turbūt jie dar mano, kad likau tokia pat, kaip ir prieš gerus šešerius metus. na, bent jau ne aš viena tokia naivi.

tai, ko gero, vienintelis atvejis, kai nenoriu prisimint tos akimirkos su Juo. tačiau visiškai ne dėl Jo kaltės. Jis buvo nuostabus. kaip ir visada.  todėl nepasakosiu aš to vakaro ypatumų, nors patikėkit, nepasigailėjau, kad išėjau susitikit. kartais kelios akimirkos yra vertos kelių savaičių (tikiuosi) arešto namie.

dievaži, priesiekiu, dabar visada laikysiu abu telefonus įjungtus didžiausiu garsumu, kad, no joking, Romos pontifikas girdės mano Nokia tune muzikelę, ir pašokęs nuo savo krėslo/sosto, gaus infarktą ir kris ant žemės. iš tikrųjų aš jam to nelinkiu. nieko prieš neturiu jį. off-topic'as.

spėkit, mielieji akių varvintojai, kieno žinutę šiandien gavau? o gi savo meilučio. mat jam sunku labai, ir atsiprašo, kad man parašė. dabar man apsimest kaip kokiai nudvėsusiai senojo kino juostos žvaigždei ir lėkte nulėkti pas jį, pult ant kaklo ir raminti, kas viskas bus gerai, nes aš esu šalia ir gyventi su juo monotonija perkimštą gyvenimą? pasirodo, žmonės ITIN naivūs. SVAJOKITE TOLIAU,  GERBIAMASIS. pašalinau tave iš savo gyvenimo greitkelio. taigi nekišk savo surūdijusio žiguliuko atgal, nes tikrai vožtelsiu atbula rankyte, kad prasisklaidytų pigių meilės narkotikų poveikis. pagaliau pradedu tvarkytis gyvenimą taip, kaip man geriausiai atrodo, kad jis turėtų stovėti. čia kaip statant gėlių vazonėlius taip, kad palangė atrodytų tiesiog pritrenkiamai ir kad kitos senos kriošenos bobuliancijos tiesiog mėlynuotų savo gelėtose skarelėse iš pavydo. ir tavo vazonėlis visiškai netinka prie maniškių. sorry. get the crap away.

http://www.youtube.com/watch?v=f7QWZBiNTMc