iš tikrųjų - jo vazonas netinka prie mano kolekcijos. kuom klausiate? na, sakyčiau - daug kuo. tas mano vaikiškas naivumas buvo visos šitos draugystės pagrindas, kuris, laikas parodė, buvo visiškai netvirtas. jaunystė durnystė mane užvaldė ir tikrai neatsitiktinai. maištavimas, geriausias draugas, nepriklausomybė, laisvi vakarai su draugų kompanija, nuolatinis juokas, atsipalaidavimas, šelmiška šypsena - tai juk neatskiriami dalykai, kuriuos pamilau ir kuriuos iš manęs norėta atimti, paversti monotoniška, beforme, pilka būtybe. visa ko, nekenčiu būti spaudžiama ir būti įtakos verge. Dievas sukūrė mane, kad rodyčiau kitiems, kaip atlikti darbą, o ne laukti nurodymų iš kvailo ir debiliško viršininko; kad daryčiau klaidas, kurios vėliau man atsipirks gerumu; kad šalinčiau žmones iš savo gyvenimo, o ne pačiai būti atstumtai ir likti sudaužyta širdimi. baigėsi tie laikai, kai kentėdavau aš. kentės kiti, nors ir nekalti žmonės. išmoksiu netapti priklausoma nuo žmonių, kuriems esu tiesiog draugė arba kažkur matytas veidas žmonių maišalynėje. aš būsiu TAS VEIDAS, kuris pasąmonėje įstrigs taip, kad naktimis, vaikeli, mano vardą minėsi. nes nesu nei kiek prastesnė už kitus. nesu nei ką ir geresnė, bet mėgstu jaustis unikaliu ir vientiniu žmogumi. prekinis ženklas, kurio jokie pasaulio pinigai neįpirks. niekada. būna išimčių. tačiau šiuo atveju mirtingiesiams jos nėra taikomos.

aišku, prisiskaitę palaikysit mane pasikėlusia ir daug besitikinčia, vėlgi, naivia septyniolikmete, kuri nori būti pasaulio bamba ir visiems rodyti gyvenimo esmę ir kaip gyvenimu naudotis. tačiau pasakysiu paprastą ir tikrai kiekvienai durnai galvai suprantamą dalyką - man nė motais tavo nuomonė. gyvenu savo noru, o ne tavo užgaidai. taigi, jei toliau pasilieki prie savo dvokiančios nuomonės, pats laikas dingti iš šito rašliavyno, nes neduok Dieve, surasiu tave ir susprogdinsiu kaip Pasaulio Prekybos Centrus.