sklindantys cigaretės dūmai pažadina mane iš nuolatinio minčių sukelto transo. pasukusi galvą šiek tiek dešiniau, prasislaidžius tiems pilkiems dūmeliams, pamatau šypseną, kurią pamačius nudiegia visą kūną. maloniu dieguliuku. ištraukęs dar paskutinį dūmą, Jis numetė nuorūką žemyn laiptais, kuri dar keletą sekundžių raudonavo  blankia šviesele apšviestuose laiptuose.

ant šaltų laiptų praleidome daugiau nei ketvirtadalį valandos. kiekvienas žmogus pasakys, kad bučiuojantis laikas lekia tokiu greičiu, lyg išprotėjusi moteris į išparduotuvę, kurioje pamatė vemti verčiančios pigios spalvos šalikėlį, kurį priderintų prie savo susiraukšlėjusio veido ir dar šlykštesne spalva padažytų siaurų lūpų. galų gale atsidūriau jam ant kelių. o kilstelėjo mane gan lengvai. apsikabinau jį per kaklą, ir iš to malonaus jausmo širdyje išspaudžiau šypseną. pasakyčiau iš tikrųjų koks jausmas širdy buvo, bet jūs ko gero palaikysite mane nepilno proto ir padovanosite nemokamą pasivažinėjimą baltai raudonu autobusiuku su pliusu priekyje į Girėno ir Dariaus gatvelės galą.

pajutę laiko lėkimą ir išklausę mamų skambučius, patraukėm link namų. netoliese savo kvartalo, pamačiusi alyvas visiškai atsitiktinai tarstelėjau, kad šiandien turėjau nusiskinti alyvų į kambarį. ir ką jūs manote? paleidęs mano ranką, nupėdino tiesiai prie alyvų medelio ir geras tris minutes skainiojo šakeles ir kiekvieną paduodamas, žiūrėjo tiesiai į akis. tirpau iš malonumo žiūrint į jį.