laužas širdyje

randai palieka prisiminimus. randai ne tik ant kelių, rankų, veido, o širdyje. tavo paliktas randas visada primins tą saldžius vakarus, kartu praleistus. net akims užkliuvus už tavo nuotraukos, per kūną pereina šiurpuliukas. pažvelgus į tą veidą, mintyse kartoju žodžius : o mes galėjom turėti viską.. tačiau likimas nelėmė būt kartu. lėmė tai, kad laiminga būsiu vieniša. visą gyvenimą tempsiu tą prisiminimų naštą, diena iš dienos prisiminsiu visus, kuriems širdyje buvau skyrus vietą. o gal ne? gal paimt ir sudėti visus prisiminimus, skaudžius, malonius - nesvarbu. imti ir padegti. žiūrėti, kaip dega kiekvienas tavo bučinys, kiekvienas mielas žodis? stebėti, kaip dingsta ugnyje visos pralietos ašaros, visi prašymai? tik pamąstyk - išsilaisvinti iš kančios, persekiojusios tave visą gyvenimą. viliojantis pasiųlymas.

klaidų padariau milijoną ir skaičius didės ir didės, nes niekada nebūsiu tobula. atsisakiau tai, kas buvo geriausia, pamečiau protą dėl paprasčiausio vienadienio romano. o dabar pradėjau vienišų dienų maratoną. tiesiog  visas šitas mėšlas yra apsakomas labai trumpai - Akvilė. visiškai aš. apsvaigusi pigiais narkotikais pridarau dalykų, kurių prasiblaškius gailiuosi. nebūčiau aš. tačiau iš to ir mokausi. išmoksiu atskirti tai, kas man naudinga, ir kas tik maišosi kelyje. be gailesčio praeisiu pro tas laukiančias ir trokštančias akis. tegu pajaučia tuos ugnies liežuvius, kuriuos jaučiau aš, žiūrėdama į kitus iš tolo.

jeigu reiks, praleisiu visą laiką vieniša. tačiau nuo dabar prisižadu - nepulsiu į glėbį žmogaus tol, kol jis dėl manęs nenuvers kalnų. sunku bus, nes mano prigimtis ne ta. prigimtis yra mylėti iš visos širdies bet kurį, bet kuriam padovanoti širdį ir gauti ją sudaužytą. iš naujo sutvarkyti, pagydyti ir vėl dovanoti į purvinas ir blogas rankas.

taip reikia. nepyk, gražuoli.