i'm fucked up arba kaip suvilioti vienišių?

visada taip būna. visada. kai mėgaujies gyvenimo kiekviena suteikta diena ir pasitaikiusia proga, kai šypsaisi visai be jokios priežasties ir tikrai nuoširdžia šypsena. kai nerūpi jokios problemos, kai norisi spiegti iš tos laimės, kad gyvenimas dabar yra TOBULAS. nieko nei per daug, nei per mažai. ir visada, aš jums sakau, VISADA atsitinka kažkas, kad supisa visus tavo reikalus ir tą tobulą gyvenimą pasiunčia tolyn už Atlanto. mažas mažas grūdelis susižavėjimo ir viskas - pasaulis griūna, Katinėli. you're doomed. vienas mažas žvilgsnis ir viskas sudega lyg degtukų namelis. subyra į šipulius. nukeliauja oru lyg dūmai. 

dabar neturėsiu ramybės niekada. NIEKADA. viskas sušiktai sušikta.

dar vienas dalykas, kurį turiu šiandien apsapalioti. blet, tu, kaimo Jurgi, su bybiu per veidą daužytas, ko kišies į ne savo reikalus? per mažai tau kaime dėmesio? šokinėja jis mat, bambos lygį pasiekęs, vaizduoja, blet, Dievą. aš tau kai pisiu per tą kūdikio veidą iš plytos, tai motinos Žemės kviesies. nelįsk tu man į akis, pienburni. apsiseilėję vaikai man niekada nepatiko. ir dar tu nepatinki. pisk tolyn, kad nematyčiau tavo snukio, nes tikrai pusryčius pamatysiu antrą kart. prasmek savo kaime tarp rugių, nes niekam neįdomi tavo bybiaveidžio nuomonė. slysk, snargliau, kol nesupykdei dar labiau. 

lieka vienintelė išeitis ta, kad niekam nesakyti nieko, niekam, nerodyti, kad tas žmogus tau kažką reiškia. nes anksčiau ar vėliau, visi išeis. ir neturėsi nieko. tenka sukąsti dantis ir žiūrėti, kaip tavo gyvenimo simpatija ramiausiai vaikštinėja mokyklos kolidoriais.  kartais, su nuostabia šypsena. nekaltu veidu. bet juk jis nežino, kad blet dėl jo vėl pasidaviau.

mua, 

Katinėlis.